„Vėl ta pilkuma ir tamsi purvynė…nei sniegelio, nei šaltuko“ – taip svečiuojantis pas Igną ir Stasę Rulevičius ir aptariant „pečiaus“ dienos programą, kalbėjo šeimininkai. Iš tikrųjų, ruduo dar vis laikosi. Pamatai vis dar ne vieną spalvotą lapą, vabalėliai dar švystelėjus saulutei šokius ore braižo. Kėkštai, apimti džiaugsmo, kad gilių derlius toks geras, laksto į visas puses ir slepia žiemai atsargas. Tik jau kelintas ruduo, užsiklojęs storais debesų kailiniais, niekaip neleidžia saulutei nusišypsoti. „Gerai dar, kad tokia „pečiaus“ diena yra, kai krosnis užkuriam ir gaminam, kepam net prakaitai byra, o saulutę „pečiaus“ liepsna atstoja“ – mąstė Aldutė iš Budrių kaimo.

Tokia jau tapusi tradicija „pečiaus“ dieną paminėti Advento išvakarėse. Lapkričio 30 – tosios vakare, bendruomenės nariai ir svečiai „apsiginklavę“ pintinėmis ir padėklais, sugūžėjo į bendruomenės salę. Čia sutikome smagų Kavarsko seniūnijos seniūną Aurelijų Radzevičių. Jis teigė, kad jam didelis malonumas būti Budrių bendruomenės renginiuose. Ir labiausiai seniūną pradžiugino didelis pagrandukas, pūpsantis ant staliuko salėje. „Pečiaus“ dienos vakaras prasidėjo eilėmis apie duoną, kur pirma eilutė skambėjo: „duona kasdieninė mylimoji, dievulio surėdyta…“ – visi šventės dalyviai paniro į apmąstymus, bet neilgam, nes prasidėjo protų mūšis. Čia visokių senovinių Lietuvos valgių, įmantriais pavadinimais, pateikta buvo, tai spėliojo visi besijuokdami ir karštai diskutuodami. Tuomet atėjo laikas pirmai advento žvakei sužibėti. Tai ją uždegti buvo patikėta Kavarsko seniūnijos seniūnui.

Visiems įdomumas, kas tose krosnyse iškepė. Ant stalų puikavosi jau minėtas didžiulis pagrandukas, šalia pasistatęs puodynę troškintų kopūstų. O dosnūs „Ąžuolyno“ būrelio medžiotojai, padovanojo stirnos kumpį, kuris buvo iškeptas ir pateiktas su keptomis bulvėmis lupenose, paskanintos druska, kmynais, sviestu ir grietine. „Oi koks kvapas, net iš kojų verčia!”- juokavo Raimondas iš Budrių kaimo. O duonos buvo ir su varške ir su įvairiom sėklom. Čia dar visiška naujiena pasitaikė, šeimininkė Vilma, trupininį pyragą su grybais iškepė. O dar desertų visokių prigaminta…Tuo pačiu skanaujant įvairius gardėsius, nenuilstanti akordeonistė Stefutė visus mokė, jau gal ir užmirštas, liaudies dainas prisiminti. Kiek vėliau įvairios diskusijos prasidėjo, kaip Kalėdas sutikti, senus palydėti…Tai toks tas bendruomenės vienijantis džiaugsmas, praskaidrinantis nelengvą gyvenimą kaime.

Valentinas Gudėnas