Bronius Karvelis: „Istorinius įvykius pavaizdavau ne taip, kaip priimta mūsų visuomenėje“

Anykščiai – literatų kraštas. Ir kuo toliau, tuo labiau šis teiginys pasitvirtina. Kuomet šalyje atsirado leidyklos, kurios už prieinamą kainą mažu tiražu leidžia knygas, daugiau rašančiųjų turi galimybę spausdinti savo kūrybą.   

Skiemonių seniūnijos  Klevėnų kaime gyvenantis, nuo jaunystės eilėraščius ir apsakymus kuriantis Bronius Karvelis, į redakciją užsuko  nešinas knygele „Prie didelio kelio“. 

„Kai sulauki savo gyvenimo rudens, kai sulėtėja gyvenimo tėkmė, pajunti, kad atėjo pats  geriausiais metas visokiems apmąstymams. Visą gyvenimą buvęs eiliniu žemdirbiu ir neatlikęs jokių žygdarbių, knygoje asmeniniams išgyvenimams skiriau labai mažai vietos. Stengiausi pavaizduoti, kaip kitų kaimo žmonių gyvenimas prabėgo audringuoju XX amžiaus laikotarpiu.

Gyvenime labai nemėgstu standartų ir štampų, tad daugelį istorinių įvykių pavaizdavau ne taip, kaip priimta mūsų visuomenėje. Ar toks istorijos pavaizdavimas priimtinas, tegu sprendžia skaitytojai“, – apie knygelę  pasakojo autorius.

Apie save B. Karvelis kalbėjo  su humoro gaidele balse:  „Aš save laikau panašiu ne į karvelį, o į pilką laukų paukštelį – vieversį. Didžiausiais skirtumas tas, kad anas čiulbuonėlis kiekvieną rudenį kažkur išskrenda, o aš nuo 1934-ųjų nepalieku  Klevėnų kaimo arimų.

Jau septintaisiais savo gyvenimo metais išmokau gerai skaityti. Būdamas devynerių pradėjau kurti eilėraščius.  Besimokant  septynmetėje mokykloje įdomiausia pamoka buvo lietuvių kalbos. Kai mokytoja užduodavo parašyti rašinėlį duota tema, mano sukurtą rašinį perskaitydavo visai klasei. Tik penketo už rašinį neparašydavo, nes priveldavau klaidų. Ir klasės sienlaikraštis neišsiversdavo be mano eilėraščių.

Baigęs septynmečius mokslus, pradėjau krimsti rupią kolūkiečio duoną.  Prasidėjo darbas kolūkyje ir galybė darbų namuose.  Buvau  uolus bibliotekos knygų skaitytojas, tad rašymui likdavo labai mažai laiko. Vis tik potraukis kurti neišnyko.  Kažkaip kaskart daugiau rašiau jau prozos kūrinius. Keletas apsakymų pateko ir į periodinę spaudą.  Man nebuvo svetima ir publicistika.

Esu išleidęs keletą knygelių – „Prie didelio kelio“, „Su svajonių burėmis“ ir „Nuodėmingoji ožkelė“. Išleistos knygelės pasklido tik kaimynų ir pažįstamų rate. Norėtųsi, kad su mano kūryba susipažintų platesnis skaitytojų ratas“.

Dalina RUPINSKIENĖ

4 komentarai

  1. Gražu. Šviesus žmogus.

  2. Kur būtų galima nusipirkti šią knygą?

  3. Saunus zmogus

  4. Daiva Ignatavičiūtė

    Šviesus žmogus. Kūryba jo puiki, skaičiau, labai patiko.

Komentuoti: Rūta Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.