2011 metais Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka gavo unikalią dovaną – knygą japonų kalba su autorės Kumiko Hirano autografu apie japonologijos pradininką, 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą Steponą Kairį.
2010 m. birželio mėnesį į Kurklių (Anykščių r.) Stepono Kairio pagrindinę mokyklą paskambino iš Lietuvos ambasados Japonijoje kultūros ataše Gabija Žukauskienė ir paklausė, ar galėtų atvykti žurnalistė Kumiko Hirano, kuri domisi S. Kairiu. Gavusi sutikimą, viešnia iš Japonijos lydima vertėjos Haruka Seto ir kitų atstovų atvyko į Kurklius. Žurnalistę domino, ką Stepono Kairio pagrindinės mokyklos mokiniai žino apie Japoniją ir ką jiems reiškia S. Kairio vardas.
Pasak Rasos Černiauskaitės – Kumiko Hirano domėjosi Lietuvos – Japonijos ryšiais. Anykščių viešojoje bibliotekoje Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje yra S. Kairio knygelės, išleistos 1906 m.( „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“ ir „Japonų konstitucija“)
Kumiko Hirano sužavėjo žmogaus, niekada nebuvusio Japonijoje, žinių gausa. Iki tol apie šias tris knygeles neminėjo nei vienas S. Kairio biografas. Paaiškėjo, kad iki S. Kairio apie Japoniją išsamiau niekas nerašė, todėl jis laikomas japonologijos pradininku Lietuvoje.
2011 m. a tvykusi į Lietuvą, viešnia aplankė S. Kairio tėviškę – Užunvežius, bendravo su S. Kairio dukterėčia Bronia Raupeliene ir kitais giminaičiais. Išvažiuodama viešnia pažadėjo atsiųsti savo knygą „Saka-no ue-no Japonija“ („Japonija ant kalvos“).
2011 m. sausio mėnesį knyga atkeliavo į Kurklių Stepono Kairio pagrindinę mokyklą. R. Černiauskaitės dėka knyga su Kumiko Hirano autografu atkeliavo ir į Anykščių L. ir S. Didžiulių viešąją biblioteką.
Be Anykščių viešosios bibliotekos šią knygą dovanų gavo Stepono Kairio fondas, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka, Lietuvos istorijos institutas, Kauno vandentiekio muziejus, Signatarų namai ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Audronė Berezauskienė
