… išgerti puodelį arbatos- tai ne vien paskubomis išgerti karštą skystį iš žolelių ir vandens… tai ypatingas laikas sau… tai gali tapti jei ne kasdiene, tai bent jau kassavaitine, išeigine, šventine ramia ceremonija… laikas, kai nebijau savo veido be išorinio grimo ir be vidinių kaukių… laikas, kai priimu ir myliu save tokią, kokia esu, su visais pliusais ir minusais… laikas, ištirpęs kvapniame arbatos puodelyje, kuriame iš esmės ne vien arbata, bet ir josios stebuklas…

… išgerti puodelį arbatos- tai visų pirma pamatyti, kas ir kaip lengvai plaukioja ir tingiai grimzta į jo dugną, pamatyti žaliąjį pasaulį, kuris toks didelis, galingas ir įvairus gamtoje ir tuo pačiu maža jo dalelė puikiai telpa mano puodelyje su ta pačia žalia gydančia, gaivinančia galia, juk pirmiausia „valgo” ir „geria” akys… …po to- užuosti jos malonų, nepakartojamą kvapą, užuosti savo gyvenimo būdo aromatą, juk aromaterapija irgi gydo… juk ne veltui žolininkai pataria, vėstančią arbatą pirmiausia kvėpinti, o paskui išgerti… …ar galima kažką išgirsti?

Pamėginkite! Vyno ragautojai juk ne tik taurę uosto ir ragauja, bet ir glaudžia ją prie ausies… palenksiu savąją prie puodelio ir tikiu, kad išgirsiu mažą paslaptį, skirtą tik man… …išgerti puodelį arbatos- man reiškia įtraukti į save jėgą, kurią duoda „visi žaliuojantys augalai maistui” (pg Pr 1,30) ir dėkoti Dievui Kūrėjui, kad juos mums davė ne tik gydyti, atgaivinti, pastiprinti kūną, bet ir pradžiuginti sielą…

Būkite sveiki ir laimingi!

Kristina Giedrė