Tik pradėjęs kalbėti vaikas ne tik savo tėvus, bet ir aplinkinius apipila klausimais. Mažyliams rūpi sužinoti atsakymus į visus kol kas nesuprantamus dalykus. Jau paaugusius vaikus suaugusieji lavina užduodami jiems įvairius klausimus. Vienas iš vaikų lavinimo būdu yra mįslės. Bene visoje Lietuvos teritorijoje paplitę tos pačios mįslės. Smalsuolis Tuktukas pavartė lietuviškų mįslių knygeles, pakamantinėjo senolius ir atrinko, jo nuomone, pačias įdomiausiais ir linksmiausiais.

Kas yra mįslės?

Mįslė yra alegorinis (kai apibūdinamas vienas asmuo ar daiktas reiškia kitą asmenį ar daiktą) posakis, kurio prasmę reikia atspėti. Kiekvienos žemės tautos mįslės ar minklės yra skirtingos ir dažniausiai kitiems nelabai suprantamos.

Mįslės priklauso gana trumpiesiems posakiams. Pagal funkciją mįslės yra uždaviniai, jos tradiciškai gyvuoja kaip dviejų ar kelių žmonių tarpusavio varžymosi forma. Svarbiausi mįslių požymiai, išskiriantys jas iš kitų žanrų, yra šie: dvinarė struktūra ir būtinybė pateikti atsakymą į pirmojoje dalyje iškeltą klausimą. Tradiciškai šio žanro atlikimui reikalingas aktyvus dviejų ar kelių dalyvių dialogas.

Lietuviška mįslė – trumpas teiginys

Viena iš populiariausių lietuviškų mįslių yra ši. „Mįslių tėvas klane guli, kas tai?“ (Liežuvis). Lietuviškas mįsles galima suskirstyti pagal atsakymus į daug rūšių: apie gamtą, apie daiktus, apie reiškinius, apie atsitikimus. Sprendžiant mįsles sužinoma, kad daiktą ar reiškinį galima apibūdinti nebūtinai tiesmukiškai, o su tam tikra paslaptimi ar suteikiant perkeltinę prasmę. 

Grūmoja grūmutis su devyniom skrandutėm. (Svogūnas)

Apvalutis ir gražutis, geltonutis, bet piktutis. (Svogūnas)

Lauke pilnas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda. (Skruzdėlynas)

Daug broliukų vienam lopšy supasi. (Žirniai)

Be kojų, be rankų, bet su ragais. (Sraigė)

Į puodą įdedi juodą, išimi raudoną. (Vėžys)

Mažas vyrukas, aštrus kirvukas. (Bitė)

Du ratukai pagiry susisuko. (Ausys)

Keturios motinos turi po penkis vaikus ir visi vaikai vienu vardu vadinasi. (Pirštai)

Dvi sesulės niekaip per kalnelį nesusitinka. (Akys)

Apskritas ar pailgas, bet visiems reikalingas. (Pinigai).

Baltos pievos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. (Knygos)

Eina be kojų, muša be rankų. (Laikrodis)

Be durų, be langų pilna troba svečių. (Agurkas)

Stovi ponaitis gražia kepuraite, kas jį pamato – už kojos  griebia. (Grybas)

Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis. (Pipiras)

Visi žmonės nešioja, tik suskaičiuot nevalioja. (Galvos plaukai)

Į mišką eina, į manus žiūri. Į namus eina, į mišką žiūri. (Kirvis)   

Be rankų, be kojų duris atidaro. (Vėjas)

Lig tai vienas, lig tai du, bet matosi abu. (Veidrodis)

Airiškose mįslėse – išradinga tautos fantazija

Tuktukas išsiaiškino, kad airiškos mįslės gerokai skiriasi nuo  lietuviškų. Jas lietuviai apibūdintų, kaip minkles, nes šios tautos  mįslės dažniausiai būna klausimų pavidalu. Beje, daug airiškų mįslių yra neverčiamos, nes tai tautos folkloras, suprantamas tik airiams. Dažnai tokių mįslių klausimai ir  atsakymai yra žodžių „žaismas“. Pavyzdžiui, klausimai – mįslės apie airių simbolį gnomą. Kas akivaizdžiai bus suprantama airiui, lietuviui bus neišsprendžiamas rebusas.

Kas atsitinka, kai airiškas gnomas įkrenta į upę? (Jis sušlampa)

Ar gnomas įsižeidžia, kai juokdarys juokauja apie jo ūgį? (Taip, bet įsižeidžia labai mažai, tik tiek, kiek atitinka jo ūgį)

Kodėl niekas iš  gnomo negali pasiskolinti pinigų? (Mažas gnomas, jo pinigai irgi maži)

Ką reiškia, kai randi pasagą? (Vieno vargšo arkliuko koja liko basa)

Kodėl Airijos varlės labai mėgsta Patriko dieną? (Todėl, kad joms šiai šventei nereikia ieškoti žalių rūbų, jos ir taip žalios)

Kodėl dramblys vaikšto žaliais sportbačiais? (Nes jo raudoni sportbačiai skalbiami)

Koks kaspinas niekada negali būti surištas? (Vaivorykštė)

Kada airiška bulvė nustoja būti airiška? (Tada, kai ji tampa prancūziškomis bulvytėmis fri)

Kas turi dvi rankas, bet neturi delnų ir atsiranda šeimoje tik kartą metuose? (Mamos dovanojamas kalėdinis megztinis vaikams)

Ką įdedi sausą, o išimi šlapią? (Arbatos maišelis)

Kas turi daug nesusiūtų rūbų sluoksnių? (Kopūstas)

Kas yra pilnas skylučių, bet sulaiko vandenį? (Kempinė)

Kas turi 16 kojų, bet vaikščioti negali? (8 poros kelnių)

Kas turi daug akių, bet nemato? (Bulvė)

Kas iš baimės pasipučia, kai jam labai karšta iš viršaus ir iš apačios? (Pyragas orkaitėje)

Taigi Tuktukas suprato, kad visos – ir  lietuviškos, ir airiškos mįslės – tai tarsi labai mažos apimties kūriniai. Jos yra  savotiška proto gimnastika, linksmas žaidimas. Mįsle netiesiogiai apibūdinamas daiktas, kurį reikia atspėti. Mįslės yra metaforinis posakis, kuriame vienas daiktas vaizduojamas kitu, bet kuriuo atžvilgiu panašiu į pirmąjį arba jį primenančiu. Seniausios tautų mįslės yra kilusios iš vaizdų, kuriais buvo aptariami gamtos reiškiniai. Lietuviškų mįslių atsakyme dažniausiai būna vienas žodis. Tuo tarpu, norint teisingai atsakyti į kai kurias airiškas mįsles, tenka sugalvoti platesnį paaiškinimą.

Dalina RUPINSKIENĖ

„TuktukoTV“ sukūrė linksmą filmuką tiems, kas mėgsta mįsles.

Kas pasakė, kad mįslės paseno? Tuktukas pasirengęs padaryti viską, kad jūsų vaikai jas pamėgtų. Pirmasis vaizdo įrašas, kurį žiūrint galima pažygiuoti, padainuoti ir pagalvoti.

Projektą remia  Lietuvos  kultūros taryba

•