Anykščių užtvanka – didžiausią žalą gamtai daranti ir mažiausią socioekonominę vertę turinti užtvanka

Kaupiasi debesys virš Anykščių mieste esančios užtvankos. Šiemet vykęs Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas parodė, kad dauguma žmonių apie aplinkosaugą išmano menkai, stokoja kritinio mąstymo, nesuvokia, kodėl gamtoje vyksta tam tikri reiškiniai ir kas juos sukelia. Dar sovietmečiu žmonių statytos upių ir upelių užtvankos – vienas iš pavyzdžių, kaip visuomenė nemato senų klaidų, todėl žala gamtai vangiai taisoma.

Neseniai baigta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija parodė, kad šalyje yra 1371 užtvankos, iš jų – 13 proc. užtvankų yra bešeimininkės, o apie 35 proc. užtvankų savininkus neturima duomenų. Apleisti ir neprižiūrimi statiniai varžo upes ir skurdina biologinę įvairovę – užkerta kelią žuvims ir kitoms rūšims plisti bei daugintis. Negana to, blogos arba avarinės būklės užtvankos kelia grėsmę žmonėms ir jų turtui – apie tai garsiausiai kalbėta po vasarą Panevėžį išgąsdinusios ekstremalios situacijos. Miesto savivaldybei teko skubiai ieškoti lėšų ir meistrų, kad vanduo iš „Ekrano“ marių neužlietų gyventojų. Pasak Žaliosios politikos instituto analitikės Ievos Budraitės – tokios situacijos yra prasto ekologinio, aplinkosauginio raštingumo pasekmės. Ji atkreipia dėmesį, kad užtvankų būklė prastėja visoje šalyje.

Nuostolių patiria ne tik gamta

I. Budraitė pripažįsta, kad užtvankų įvertinimo studijos faktai kelia nerimą. „Problemos mastai auga, tuo tarpu visuomenė ir sprendimų priėmėjai į ją nekreipia deramo dėmesio ir neinicijuoja būtinų sprendimų. Mokslininkų išvados rodo, kad išlaisvintos upės ekologinė vertė yra kelias dešimtis kartų didesnė lyginant su tvenkinio verte. Tačiau dėl ekologinio raštingumo stokos vyraujantis nežinojimas lemia, kad to nepastebime, o mūsų pasyvumas kainuoja labai brangiai“, – konstatuoja I. Budraitė ir akcentuoja, kad dėl to reikia kuo plačiau šviesti įvairių amžiaus grupių žmones – nuo vaikų iki senjorų.

„Dabar gyventojų supratimas apie aplinkos apsaugą siekia vos 5 balus iš 10. Gyvosios gamtos  tema yra viena iš tų, kurios klausimai nacionalinio aplinkosaugos egzamino dalyviams pasirodė sunkiausi, – sako viena iš egzamino autorių I. Budraitė, – O būtent nuo šių žinių priklauso ir mūsų planetos ateitis“.

Nėra žinių – nėra motyvacijos

Ekspertės teigimu, egzamino rezultatai parodė, kad visuomenėje trūksta supratimo, į kokią kritišką situaciją esame patekę. O be supratimo nėra ir motyvacijos savo elgsenai keisti. „Kai nežinai, kad tavo elgesys ar pasyvumas turi skaudžių pasekmių, nekyla noras keisti esamą padėtį. Tenka konstatuoti, kad visuomenėje nėra vieningo sutarimo dėl to, kokią žalą gamtai esame padarę ir darome toliau, kokia stipri yra klimato krizė ir kaip greitai pajusime šios krizės pasekmes savo kailiu“, – pastebi I. Budraitė.

Anot pašnekovės, atsakingoms institucijoms, bendruomenių ir visuomenės lyderiams, šiuo klausimu dar teks nuveikti labai daug. Ji tikisi, kad nuoseklus ir ilgalaikis visuomenės švietimas padės atskirti faktus nuo emocijų, kurių netrūksta, kai kalba pasisuka apie visiems gerai žinomus objektus, tokius kaip Belmonto užtvanka sostinėje, pastatyta ant Vilnelės.

2016 metų pabaigoje Belmonto (Pūčkorių) užtvanka įgriuvo ir pro skylę ėmė veržtis vanduo, dėl to žuvitakyje neliko vandens – betoninis statinys vėl tapo neįveikiama kliūtimi migruojančioms lašišinėms žuvims. „Gamtininkai, ekologai siūlė griauti užtvanką. O greta esančio restorano savininkai siekė statinį išsaugoti, teigė, kad tai – paveldo objektas, nors buvo aišku, kad praktikoje jiems jis svarbus tik dėl lankytojų traukos, nešančios pelną. Verslininkai viešai kvietė žmones prisiminti savo vestuves ir kitas gyvenimo akimirkas, patirtas greta užtvankos. Buvo akivaizdu, kad vietoj argumentų siekiama pasitelkti sentimentus, pakurstyti visuomenės emocijas ir gynybinę reakciją“, – prisimena I. Budraitė ir pabrėžia, kad istorijoje pilna pavyzdžių, kaip nepakankamai informuoti žmonės dažnai tampa manipuliacijų aukomis.

Dėl perkirstos upės nukenčia ne vien žuvys

Po mokslininkų šiemet atliktos studijos vis dar stovinti Belmonto užtvanka kartu su Pabradės, Dovydiškių, Anykščių, Skaudvilės ir kitomis buvo įvardyta kaip didžiausią žalą gamtai daranti ir mažiausią socioekonominę vertę turinti užtvanka.

Tokios užtvankos daro didelę žalą natūralioms upių ekosistemoms, nes dėl pakitusios vandens tėkmės suyra unikalios sąlygos ir įvairių organizmų buveinės.

Mokslininkai nurodo, kad upė virš užtvankos virsta stovinčiu vandeniu, o žemiau užtvankos esančiam ruožui ima trūkti vandens, jį labiau alina sausros. Todėl gyvūnija ir augmenija paprasčiausiai nuskursta – išlieka geriausiai prisitaikančių rūšių mažuma. Gamtininkai pastebi, kad dėl to pasikeičia ne tik upėje gyvenančios žuvys, bet ir greta gyvenantys paukščiai.

Ilgainiui tvenkiniai yra linkę dumblėti, apauga krantai, kaupiasi sąnašos, nes gyvą tėkmę ir gyvenimą pakeičia puvimas. Anot specialistų, Lietuvoje švarūs ir prižiūrėti tvenkiniai greičiau yra išimtis negu taisyklė. O tai lemia, kad užtvenktose upėse ir upeliuose nyksta natūralios gyvūnijos buveinės, biologinė įvairovė skursta, rūšių bendrijos pasikeičia – dėl netaisomų žmogaus klaidų Lietuvos gamta praranda savo natūralumą ir unikalumą.

Rūta Jankauskaitė, projektų vadovė

11 komentarų

  1. Nusimeskime kaukes PONAI !!!
    Siai dienai labai madinga aiskinti kaip atskirti propoganda, ideologija ar siaip reklaminius straipsnius nuo konstruktyvios informacijos.

    Tai stai mano pastebejimu yra pagrindinis sis faktorius:
    1 Konstruktyvus straipsnis ar konstruktyvus lektorius auditorijoje, niekada neprades aiskinti apie kitu neismanyma, menkavertiskuma ir nezinojima. Tiesiog ramiai bus aiskinama A B C D E…….. esme, o ne auditorijos niekininimas. Si niekinimo menkinimo mada atejusi kartu su naujos kartos politiku, marginalizavimo yprociu . Kai savo destomoms tiesoms, labai daznai pezaliuko lygio, priespastatomas auditorijos marginalumas. Nes jei tu su tuom nesutinki, automatiskai tampi marginalu.

    2 Apie TIKEJIMA LIETUVISKU MOKSLU, dauguma tautos neseniai turejo praktine galimybe isitikinti jo konstruktyvumu ir veiksmingumu.
    Apsaugok viespatie siai dienai, VIESPATIE IR VISAGALI , apsaugok sia maza zemele nuo jos „gelbetoju“ su ES finansuojamu projektu jega……… Ypac kai i si reikala isivelia ne JIE, o didziosios JOS…..

  2. Chi chi chi :)

    Ko gero tuoj nustatys, kad didžiausią žalą gamtai daro patys Anykščiai. Po to… seks griovimo darbai. 🙂

  3. „Mokslininkai nurodo, kad upė virš užtvankos virsta stovinčiu vandeniu, o žemiau užtvankos esančiam ruožui ima trūkti vandens, jį labiau alina sausros.“
    Nesąmonė! Kiek vandens atiteka iki užtvankos, tiek per užtvanką jo ir nuteka. Jei užtvanką nugriausi, vandens upėje nepadaugės.

  4. „Mokslininkai nurodo, kad upė virš užtvankos virsta stovinčiu vandeniu, o žemiau užtvankos esančiam ruožui ima trūkti vandens, jį labiau alina sausros.“
    Nesąmonė! Kiek vandens atiteka iki užtvankos, tiek jo per užtvanką ir nuteka. Nugriovus užtvanką, upėje vandens nepadaugės.

  5. Ekspertas Nr.1

    Ot brudai isikibo i ta uztvanka , kol nenugriaus tol nenusiramins. Jeigu su ju nuomone nesutinki , tai reiskia durnas. Tegul anykstenai patys nubalsuoja – ar griauti ,ar palikti ! ir kaip nubalsuos – ta ir tures savo mieste . O tie visi „ekspertai“ tegul sedi Vilniui ir maziau bezda ,nes tai irgi kenkia gamtai

  6. Kažkam niežti nagai dėl užtvankos .Jau ir taip upe tuoj pavirs sodželka ,o kai nebus užtvankos tai pasidarys tik griovys apytuštis ,Anykščių meras ,lyg ir botanikas ,knygutes rašo ,bet giliau pasidomėti nesugeba ar neidomu kas laukia miestelio ant Šventosios kranto ? Koncervai po maźu viską baigia sunaikint ,kas dar liko .Na Puntuką gal išveźt kur kur į Vilnių ?

  7. Man atrodo, kad didžiausią žalą daro visokie vertintojai ir ekspertai, o ne valdžios neprižiūrimi statiniai.. Jei užtvankos yra be šeimininkų, tai kodėl jos bešeimininkų, tai prie sssr buvo valstyės turtas, o jo perėmėja yra LR vyriausybė??? O tai vyriausybė yra tik orą gadint kabinetuose?? Kodėl elektros tiekimui atsirado 5 šeimininkai, dujotiekiams ir daugeliui pelningų objektų, t. t. net V. Lanzbergio pavadintai metalo laužo krūvai (Mažeikių naftai) yra šeimininkai????? Pasiūlykit Austėjai nemokamai perimt užtvankos priežiūrą, nes tai turi giminystės ryšį su šiuo kraštu, kur yra užtvanka, gal ji rūpestingai prižiūrėtų..

  8. Nori paversti upes grioveis ir tiek. Geras pavizdis gedimino kalnas.Ispiove medzius.

  9. Kada nugriaus ūžtvanka Masėno kuri stovi nereikalinga Virintos ežero pakrantėje kuri jungia Virintos upe su ežeru.

  10. Melioratorė tos srities specialistė

    Būkit geri, nebesvaikit su užtvankom, tik griauti, griauti, o kada ką nors pradėsite statyti? Ar Jūs kiek nors suprantate apie jas? Ar ar esate tos srities specialistė, projekto vadove? Jei būtumėte šios srities darbuotoja taip nesvaičiotumėt. Specialiai pažiūrėjau, kokie žmonės dirba Aplinkos apsaugos ministerijoje – neradau nei vieno inžinieriaus hidrotechniko, vien politinio pasitikėjimo žmonės gal dar ir jokių mokslų nebaigę. Gamta, gamta, kodėl tik dabar pradėjote matyti gamtą, žuvis. Pro Anykščių užtvanką per 76 metus praplaukė žuvies tuntai, bet nei viena niekur neužkliuvo, nepakibo nei ant užtvankos, nenudvėsė, neišplaukė pilvu aukštyn. Jūs paruoškit projektą kaip ją sutvarkyti, kad gražiai atrodytų – čia mūsų miesto paminklas, puošmena. Svaičiojat apie užpelkėjimą, dieve tu šventas, koks nesupratimas ir nesuvokimas. Kaip upė gali užpelkėti jei vanduo bėga krinta per užtvanką žemyn sudarymą srovę, kaip tik neduoda užpelkėti, juk vanduo nestovi vietoje. Kiek skaičiau – pinigai didesni griauti, nei restauruoti. Miesto eglutė kainavo 27tūkst eurų, gal užtvanka sutvarkyti mažiau kainuos. Pora metų galima pabūti su natūralia eglute, dar gražiau, nebereikės cirkintis. Šitą tarpą tarp tilto ir Basi Basi kavinės galima gražiai sutvarkyti, atstatyti fontanus, papuošti pačią užtvanką, kaip vienais metais. Pravažiuojantis stebėjosi, kaip gražu. Saugot gamtą ne ten kur reikia, geriau saugokit miškus, kiek iškirsta, kiek miško gyvūnų praranda savo namus. Panele Rūta, pateikit mums sutvarkymo projektą jei ,žinoma esate, tos srities specialistė – nors labai abejoju. Darau išvadas pagal Jūsų rašymą ir suvokimą.Mes tikrai organizuosimės, eisim piketuoti, Užteks rajonus niekinti ir viską griauti, dirbkit žmonių ir grožio labui. Lauksim Jūsų supratingumo.

Komentuoti: Kvazimodas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.