Žolės deginimų mažėja, bet vietiniai vis dar tiki mitu, jog tai naudinga gamtai

Su kurio rajono aplinkosaugos pareigūnais bekalbėtum, išgirsti kone tą patį atsakymą apie žolės deginimą – tokių atvejų mažėja, tačiau vis dar yra gyventojų, kurie tiki žolės deginimo nauda ir jei to jie ir nedaro, tai greičiau dėl finansinių sankcijų, nei dėl suvokimo, kad tai žalinga aplinkai. Anykščiuose pažeidėjų skaičius taip pat ženkliai sumažėjęs, tačiau statistika rodo, jog kova su žolės degintojais tikrai dar nebaigta.

Kiekvieno pavasario problema
Sausos pernykštės žolės deginimas pavasarį – problema, kuri kiekvienais metais kelia aplinkosaugininkams galvos skausmą. Deja, dažnai ne vien jiems, nes žolės gaisrai lengvai persimeta į miškus, durpynus bei pastatus, o degant žolei žūsta augalai, vabzdžiai, ežiai, kiškiai, perintys paukščiai ir kartais netgi žmonės. Tad neretai žolės deginimas iš esą nekalto bandymo paversti pievą derlingesne gali tapti ugniagesių problema.
Vien šis faktas turėtų erzinti kiekvieną žolės nedeginantį gyventoją – juk be sukeliamo pavojaus degintojai atsakingi už ugniagesių ekipažo kurą bei gesinimo priemones, kurio darbo viena valanda gali kainuoti ir daugiau nei 70 eurų.
Ir nereikėtų apsigauti, jog tai jau praėjusių laikų problema – Vilniuje, kur žolės deginimo atvejų pasitaiko dažniausiai, pernai jos gesinti vykta net 627 kartus, dar 460 kartų žolė gesinta Vilniaus rajone. Pernai visoje Lietuvoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis atvirose teritorijose kilo 679 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 500 hektarų žolės.
O štai šiemet vien per pirmus du metų mėnesius šalyje užfiksuota dvigubai daugiau žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo atvejų nei per tą patį laikotarpį pernai (12 ir 5).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Arnoldas Kazakevičius tvirtina, jog vis dar gyvas mąstymas, kad žolės deginimas yra naudinga ir netgi reikalinga veikla.
„Dažniausiai nenušienautų pievų pernykštę žolę degina manantys, kad sudeginus ja bus patręšta pieva. Šis vis dar gajus mitas yra seniai paneigtas – įrodyta, kad žolės deginimas atneša didelių nuostolių gamtai, ypač dirvožemiui: nyksta paviršinis humuso sluoksnis, augalai, jų sėklos, sudygusių sėklių daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai ir gyvūnai žūsta“, – teigia A. Kazakevičius.

Pernai – du pažeidėjai
Vis tik yra priežasčių į problemą žvelgti ir optimistiškai – prieš dešimtmetį žolės deginimo atvejų pasitaikydavo daugybę, kai kur net dešimtis, kartų daugiau negu šiandien. Mitais įtikėję ūkininkai nepaisydavo draudimų ir arba susimokėję nedideles baudas, arba išvis likę nepagauti, metai iš metų kartojo įsisenėjusią praktiką.
Šis įprotis, panašu, miršta. Pernai, Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, pagauti viso labo du pažeidėjai.
„Radikaliai sumažinti žolės padegėjų skaičius padėjo oro sąlygos, kylantis žmonių sąmoningumas, suaktyvinta kontrolė, prevencinės priemonės, baimė būti nubaustam ir prarasti tiesiogines išmokas“, – analizuoja aplinkosaugininkas.
Būtent ši grėsmė ūkininkus, regis, neramina labiausiai – taip jie rizikuoja atsisveikinti ne vien su kelias šimtais eurų, skiriamų kaip bauda už gamtai padarytą žalą, bet ir su tūkstančiais eurų išmokų.

Deganti žolė – žala ne tik jai, bet ir žmogui
Tai, jog žolės gaisrai pavojingi žmonių ir gyvūnų gyvybei, nuosavybei bei dirvožemiui, toli gražu nėra visas deginimo keliamas pavojus  Jie kenkiažmogui, net jei jis neturi tiesioginio ryšio su pačia liepsna.
„Deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.  Jos neigiamai veikia mūsų organizmą. Ši žala sunkiau pastebima, tačiau ji egzistuoja“, – perspėja A. Kazakevičius.

Kas gresia pagautiems degintojams?
Su žolės deginimu susiduriantys specialistai aiškina, kad bendros tendencijos ne visada sutampa su konkrečių metų rezultatais. Štai 2017-ųjų pavasaris buvo neįtikėtinai ramus ir galėjo susidaryti įspūdis, kad žolės deginimo  problema jau išgyvendinta. Visgi atsižvelgti reikėtų į tai, kad 2017-ieji buvo itin lietingi, drėgni metai, kai tuo tarpu 2018-ųjų ir bent jau iki šiol 2019-ųjų pavasariai sausesni, tad ir gaisrų skaičius, tikėtina, bus didesnis.
Aplinkosaugininkai primena, kad sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia asmenims nuo 30 iki 300 eurų siekiančią baudą, o jei liepsna persimes į mišką, bauda gali siekti ir 2300 eurų. Už nepilnamečių paauglių nusižengimus baudžiami jų tėvai.
Vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje degančią žolę gali kainuoti savininkui iki 170 eurų, net jei padegimą įvykdė ne jis pats.
Be to, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
Gyventojai kviečiami visais atvejais atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

2 komentarai

  1. tai ne mitas, sena zole tiesiog butina nudeginti. maziau cia reikia klausyti smegenu plovimo ir pasaku.

  2. bent jau erkes isdega

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.