„Žiemos vėmimo liga“ užklupo Svėdasų senelių globos namus

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyrius (toliau – Utenos departamento Anykščių skyrius) informuoja, kad Anykščių socialinės globos namų Svėdasų senelių globos namų filiale (toliau – Svėdasų senelių globos namai) užregistruotas virusų sukeltos žarnyno infekcijos protrūkis. Susirgo septyni Svėdasų senelių globos namuose gyvenantys asmenys.

Norovirusinei infekcijai būdinga ūmi ligos pradžia
Norovirusinė infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti ūminiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Gali kamuoti bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai. Ligonis gali karščiuoti. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai 33 valandos.
Infekcija, panaši į norovirusinę, pirmą kartą buvo paminėta 1929 metais ir apibūdinta kaip „žiemos vėmimo liga“. Liga dar vadinama „skrandžio gripu“, kadangi ja dažniausiai sergama žiemą, kai stebimas ir sergamumo gripu pakilimas.

Virusas plinta įvairiais keliais
Norovirusai paprastai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Virusas gali plisti per vėmalų lašelius, per užterštas rankas, aplinkos daiktus. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui. Paprastai virusas išsiskiria su išmatomis.  Sergantysis norovirusine infekcija virusą išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusą gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo. Didžiausias sezoninis sergamumas stebimas gruodžio – kovo mėnesiais.

Imunitetas – nevisavertis ir trumpam
Ligos simptomai paprastai išnyksta per 1–2 paras, tik svarbu panaikinti elektrolitų ir skysčių trūkumą. Pasveikus organizmas įgyja nevisavertį imunitetą, t. y. maždaug aštuonioms savaitėms. Po to žmogus vėl gali užsikrėsti norovirusu.

Riziką užsikrėsti mažina prevencinės ir priešepideminės priemonės
Norovirusinės infekcijos profilaktikos pagrindas – saugaus maisto ir vandens tiekimas vartotojams. Rekomenduojamos šios priemonės, sumažinančios riziką užsikrėsti:
• dažnai  plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po  sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;
• prieš vartojimą kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kiautinius moliuskus;
• aplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais tirpalais;
• suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais, jei įmanoma,  geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;
• patikimai valyti ir dezinfekuoti tualetą;
• susirgusius norovirusine infekcija asmenis, dirbančius maisto tvarkymo subjektuose, rekomenduojama nušalinti nuo maisto tvarkymo dar 3 dienoms po paskutinės viduriavimo dienos;
• nedelsiant nutraukti įtariamo užteršto maisto realizavimą ir jį sunaikinti.

Roma Savickienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyriaus vyriausioji specialist

Vienas komentaras

  1. susidaro įspudis,

    kad visi tik užpakalius krapšto ir eda ka iškrapste,iš žiemos bado.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.