Yra visaip…

Pranešama, jog kaimyninis Rokiškis atsisako su sovietmečio veikėju siejamo aikštės pavadinimo. Jakovo Šmuškevičiaus vardu iki šiol vadinta miesto erdvė taps – Šimtmečio. Tragiško likimo rokiškėnas iki antrojo Pasaulinio karo buvo padaręs didelę karjerą sovietų ginkluotose oro pajėgose, tačiau nužudytas to paties Stalino rėžimo. Okupaciją vis dar primenančių, gatvių pavadinimų yra ir Anykščiuose.

Bene ryškiausias pavyzdys –  Ažupiečių seniūnaitijoje esanti Juliaus Janonio gatvė. Šalia dar Gegužės, Draugystės, Spartako… Būtent tokių gatvių pavadinimų visą sovietmetį galima buvo aptikti kone kiekviename mieste ir miestelyje.

J. Janonio gatvių dar tikrai labai daug Lietuvoje: yra Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje, Marijampolėje ir kitur, maždaug keturiasdešimtyje miestų ir miestelių.

Bene labiausiai J. Janonio asmenvardis pastaruoju metu linksniuojamas Šiauliuose. Čia veikiančią minėto vardo gimnaziją prieš dvejus metus norėta pervadinti joje besimokiusių keturių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Mykolo Biržiškos, anykštėno Stepono Kairio, Alfonso Petrulio ir Jono Vileišio  vardu. Įgyvendinus projektą, tai būtų bene ilgiausias mokymo įstaigos pavadinimas Lietuvoje.

Vos prieš kelis mėnesius gimnazijai pasiūlyti dar du pavadinimai:  Vasario 16-osios ir Nepriklausomybės kovų dalyvio Jono Noreikos vardai.

Poetas revoliucionierius Julius Janonis (slapyvardis Vaidilos Ainis) gimė 1896 m. balandžio 4 d. Beržiniuose, dabartiniame Biržų rajone. Mirė 1917 m. gegužės 30 d. Sankt Peterburge.

1913 m. baigė Biržų keturklasę mokyklą. Vėliau mokėsi Šiaulių gimnazijoje, kur įsijungė į slaptos moksleivių aušrininkų draugijos veiklą, bendradarbiavo „Aušrinėje“, „Vilnyje“, „Naujojoje Gadynėje“. Įsitraukė į darbininkų judėjimą ir tapo marksistu.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, su visa gimnazija pasitraukė į Rusiją, nuo 1915 m. mokėsi Voronežo lietuvių gimnazijoje, nuo 1916 m. Sankt Peterburge. Ten įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją. Už politinę veiklą 1916 m. kalintas Sankt Peterburgo kalėjime, Vitebske. Po 1917 m. Vasario revoliucijos paleistas iš kalėjimo.  Susirgęs džiova ir nenorėdamas būti našta draugams, nusižudė po traukiniu. Palaidotas Carskoje Selo (dab. Puškino) kapinėse. Beržiniuose 1965 m. jo atminimui atidengtas paminklinis akmuo.

Atminimo akmuo J. Janoniui Beržiniuose

Jakovas Šmuškevičius gimė 1902 m. balandžio 14 d. Rokiškyje neturtingoje žydo siuvėjo šeimoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m., artinantis vokiečių kariuomenei, Šmuškevičių šeima buvo iškelta į Rusijos gilumą ir atsidūrė Vologdoje. Ten dirbo kroviku. 1918 m. Jakovas įstojo į komunistų partiją, pradėjo tarnauti Raudonojoje armijoje. 1918–1920 m. buvo bataliono komisaras, vėliau – šaulių pulko komisaras. Nuo 1922 m. tarnavo karinės aviacijos pajėgose. 1926 m. vasario mėnesį buvo paskirtas Korpusinės aviacijos atskirosios rinktinės karo komisaru.

1931 m. baigė Kačios karo lakūnų mokyklą, o jau tų pačių metų pabaigoje tapo aviacijos brigados vadu komisaru. Prasidėjus pilietiniam karui Ispanijoje, gavęs užsienio pasą Duglaso vardu išvyko į Ispaniją kaip vyresnysis aviacijos patarėjas. 1939 m. jam antrą kartą suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas. Tais pačiais metais jis ėmė vadovauti SSRS karo aviacijai. 1940 m. rugpjūčio mėnesį buvo užsukęs į Lietuvą, Rokiškyje aplankė savo tėvus. Likus 10 mėnesių iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, buvo atleistas iš pareigų, o 1941 m. birželio 7 d. suimtas, apkaltintas dalyvavimu kariniame sąmoksle prieš Staliną ir gruodžio 28 d. Lavrentijaus Berijos įsaku sušaudytas Barbyšo gyvenvietėje netoli Samaros. 1954 m. reabilituotas.

„Vikipedija“

Jakovas Šmuškevičius

 

2 Komentarai

  1. Kliedesiais

    Draugystė ir Gegužė – sovietinis paveldas ? Gal pervadinkime mėnesį ?

  2. kad charakteristika ,beveik kaip musu

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.