Obuolių supirkimo sezonas AB „Anykščių vynas“ vis dar tęsiasi. Tiesa, šiandien darbams iškilo nenumatytų kliūčių.
Kažkokiu būdu į gamyklos teritoriją pateko voverė, kuri blaškėsi po vidinį gamyklos kiemą. Voverė nežinia ko ieškojo, bandė lipti sienomis, paskui žvalgėsi pro langus ir sukinėjosi aplink gėlių vazonus.
Vaizdas buvo toks gražus, kad net ir autokarą vairuojantis darbininkas kurį laiką nejudėjo iš vietos, matyt, nenorėdamas gąsdinti ir taip neramaus žvėrelio. Beje, apžiūrėjusi aplinką voverė nurūko prie… autokaro ir vos neįsikorė į jį. Tik kai autokaras pajudėjo, pūstauodegė nukūrė per kiemą ir dingo už pastatų.
NYKŠČIAI
GRAŽU..
Kažkokia nesąmonė 😀 voverė blaškėsi vidiniame kieme. Tai prie ko čia nenumatytos kliūtys 😀
Kaip žiauru. Mano kojinė suplyšo vakar, gal vertėtų parašyt straipsnį! 😵
Rudeniniai linkėjimai, bičiuli. 🙂
Neištvėriau pipirinimo, tad išlindau iš „pogrinždio“. 😉
Kažką ne taip sudėliojau tamstelės rebuse, nes , kiek beldžiau į rodomas duris, nieks neatidarė…
Sveika miela .
Ne, aš nieko nedėliojau. Pasirodė.
Bet smagu, kad pamojai šakele.
Retai besusitinkam…
Kas naujo?
Nieko. Dirbu, ariu, pavargstu, tad į komentarus tik pramogai, prasiblaškyti užsuku.
Nieko rimto.
Kad nelabai yra erdvės rimtiems darbams.
Buratinams dabar rinkimų karštligė, tad ištroškusiems balsuoti protelio neįkrėsi.
Sala plūduriuoja, dreifuoja pasroviui.
Nei kapitono nei įgulos.
Nusirito….
Nematau prasmės drąskytis.
Publika rimtiems pokalbiams nepribrendo, o ir nelabai rodo noro bręsti.
Taigi, užsiimu savais reikalais, tiksliau – darau tai kas turi išliekamąją vertę.
Nes „Laisvė yra daryti ne tai ką nori, o tai ką reikia daryti“.
Va, taip po truputėlį ir krutam….
Kai pati laikaisi?
Laikausi kažkaip- irgi dreifuoju.
Tas posakis apie laisvę man irgi kažkaip nuolat sukasi galvoje – matyt, bandau sau pritaikyti.
Jei savikritiškai, tai nelabai ir aš nuo tų buratinų skiriuosi, mielas bičiuli. Ar ne graikai yra pasakę, kad tas, kuris rūpinasi vien asmeniniais reikalais yra idiotas? Tai vat sėkmingai plūduriuoju idiotizmo prūdely.
Sala ne kas, bet ką vietoj jos ? Tataigi..
Ir gerai, kad nesidraskai. Teisybė bei kritika mažai vertinama, greičiau tik supykdo.
Pasidariau „inkilėlį“ virtualiuos tyruos. Gal kurią dieną kitoj , tolimesnėj , proskynoj numesiu keletą plunksnų- pats greičiau surasi, nei aš prisigrybausiu iki tikslo.
Aišku.
Aš tai labai vertinu motetiškas nuojautas.
Tad jeigu Tau dabar nesinori „drąskytis“ už visus, vansi matyt ne bereikalo.
Tiesiog dabar toks metas- įsiklausymo.
Gal prieš audrą(?).
Misliju jog politinis aktyvumas kaip ir ekonominis turį potvynių/atoslūgių dėsningumų bendrystę.
Vienžo- palauksim kilimo ant bangos.
O dėl inkilo- labai ukvatna būt pasisvečiuot.
Ale jeigu ta gūžta soc.tinkluose, tada švikas. Aš tuose vandenyse neplaukioju.
Bet nespėliosiu.
Palauksiu pakvietimo, tada žiūrėsiu.
Iš anksto dėkui.
Gražaus vakaro.
Ikiuks:)
Turint tokius smegenus kaip tavo, bičiuli, galima nuveikti daud daug gražių dalykų.
Draskytis reiktų užleisti kitus: tuos, kuriems neišeina generuoti tokių prasmingų ir tikslingų idėjų, kokių pats turi devynias galybes.
Nueik šalia, trečion proskynon, kai galėsi, žinoma,-apsidairyk ir surask penkis ženklus.
Ten rasi paukštį… 🙂
@gmail.com
.
.
.
Čia uodega, o snapo ieškok pas paukštį.