Artėjant Vėlinėms, apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Apie tai, kokie kapai ir laidojimo tradicijos Vokietijoje, konkrečiai Bavarijoje, „Šileliui“ pasakojo jau dešimt metų Vokietijoje gyvenanti Regina Dumčienė. Ji teigė, kad praktiškieji vokiečiai išsprendė kapinių plėtimosi problemą, o ir į laidotuves žiūri gerokai pragmatiškiau.
Laidojimo karstuose atsisako
Anykščių rajone gyventojų ne tiek jau daug, bet kapinėse vis pritrūksta vietos, todėl net ir mažų miestelių kapines reikia plėsti. Vokietijoje gyvenanti R.Dumčienė pasakojo, kad vokiečiai rado būdą, kaip suderinti „mirusiųjų miestus“ ir gyvuosius. „Bavarijoje yra atskiros katalikų ir protestantų kapinės. Katalikų kapai puošnesni, prabangesni, o štai protestantų man pasirodė iš pirmo žvilgsnio kaip ir apleisti. Vėliau supratau, kad juose daugiau natūralumo. Įdomu, kad vokiečiai elgiasi priešingai negu lietuviai. Štai katalikiškose kapinėse akmenukais išpilami takeliai apie kapą, o patys kapai išpilami žemėmis. Ką dar pastebėjau, ko nėra Lietuvoje, prie kapo yra akmeninė taurė su šluotele. Tai vadinamasis švęstas vanduo. Atėjęs lankyti kapo žmogus paima šluotelę ir pašlaksto kapą švęstu vandeniu“, – pasakojo Regina.
Ji gyvena nedideliame Svėdasų dydžio miestelyje Bavarijoje. Paklausta, ar teko dalyvauti vokiškose laidotuvėse, ji kalbėjo, kad dalyvaudama pastebėjo, jog šiek tiek skiriasi papročiai ir mano, kad tokios tendencijos atkeliaus ir į Lietuvą. „Kiek gyvenu, neteko matyti, kad kas nors būtų laidojamas karste. Vokiečiai laidojami urnose, todėl kapinės nesiplečia“, – sakė Regina.
Ji teigė, kad atsisveikinimas su velionio kūnu – išimtinai tik pačių artimiausių žmonių privilegija. „Atsisveikinimas bažnyčioje, kai jau atvežama urna, paprastai būna šeštadieniais arba sekmadieniais. Praktiški vokiečiai stengiasi, kad nebūtų trukdomas žmonių darbas. Apie atsisveikinimą paskelbiama vietos laikraštyje, pranešama interneto svetainėje, atskirų kvietimų nebūna, o palydėti ateina daug žmonių“, – pasakojo Regina.
Beje, ji kalbėjo, kad didesniuose miestuose kapinės Vokietijoje virsta parkais, kuriuose laiką leisti mėgsta žmonės. „Ypač senieji kapai tampa vietą, kur žmonės leidžia laisvalaikį. Iš pradžių net nesuprasi, kad čia kapai“, – apie vokiškus kapus pasakojo R. Dumčienė.
Didžiausios pasaulio kapinės
Vokietijoje yra ir pačios didžiausios pasaulio kapinės. Hamburgo viduryje plyti 391 hektaro kapinės, po kurias net važinėja autobusai, yra sustojimai. Šios kapinės tapo didžiausiu miesto parku pasivaikščioti.
Prieš daugiau nei šimtą metų įkurtos kapinės jau priglaudė beveik tiek pat žmonių, kiek Hamburge gyventojų – 1,4 mln. Čia laidojami visų religijų atstovai. Atskirą vietą turi ir musulmonai, ir žydai, ir kinai. Per metus šiose kapinėse palaidojama apie 5 tūkst. žmonių. Administracija nesuka galvos, kad vieną dieną gali nebeužtekti vietos. Teigiama, kad du trečdaliai mirusiųjų yra kremuojami.
Kapinių plotai net mažėja
Kai Lietuvoje kapinės plečiasi, Vokietijos sostinė Berlynas, kurio gyventojų skaičius artėja prie 4 milijonų, šią problemą išsprendė. Berlyne veikia 183 kapinės. Čia kapinių plotai mažinami, atsilaisvinusi žemė grąžinama miesto reikmėms.
Vokietijoje laidojimo tradicija remiasi protestantiškąja kultūra su pastarajai būdingomis racionalumo, pragmatiškumo ir santūrumo vertybėmis. Vokietijoje mirusiems laidojimo vieta nėra suteikiama amžiams ir nėra suteikiama už dyką. Artimieji nuomoja kapo plotelį 20 metų. Jeigu giminės pageidauja pratęsti kapo nuomą dar 20 metų, turi sumokėti mokestį, kitu atveju kapas patenka į kapinių laisvų kapų sąrašą. Ekonominiai svertai skatina kremavimą. Berlyne 1950 metais urnose buvo laidojama 50 proc. mirusiųjų, dabar – 80 procentų.
Beje, R. Dumčienė minėjo, kad kiekvienose didesnėse kapinėse yra plotelis, skirtas uždegti žvakę tiems žmonėms, kurie negali nuvykti prie artimųjų kapų.
Linas BITVINSKAS
„Šilelis“ Nr. 44 (1161)
kremavimas nuo seniausiu laiku yra neturtingu ir neisprususiu zmoniu laidojimas.
❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
Gerbiamasis KULTURINIU APEIGU EKSPERTE. Velionio tampymas ir jo sureiksminimas siame ir po gyvenime, butent skirtas proletariatui kaip vienas is socializaciniu vergo palaiku irankiu. Tu vergas cia. bet busi ponas ir komfartabiliai ilsesies aname kulturiniame gyvenime…
P.S As apsiziurejau cia truputi chebryte, kadangi man nelabai yra vietos nei siame nei po gyvenime, as nieko pries buciau pakastas pagal nauja mada naujosiose prie tvoros, salia savo likimo broliu. Pagal savikaina kaip ir pigiausias varijantas… ? Ir net man kompanija patinka. Tie prie tvoros asmenys man zenkliai gyvesni nei ta chebryte kuri kelis desimtmecius Anyksciu didziaja kulturela uz ES lesalas kure. Ko tais nei jiem sali manis, ni man salia ju gal nei simi, nei anami gyvenimi. Apie kuri net viena zymiausiu kulturiniu damu netgi desertacijose aprase. Tik man idomu kaip desertacijos parasytos uz valstybinius pinigelius tampa privaciu leidyklu nuosavybe?
Nu vienu zodziu apie kugi as ci… Ai apie pakasynas. Vien zodziu uzlaidziu vietelu kulturingiesiems su visais plastmasiniais reveransais. Matyt jie savo kulturine aukstaja rase kaip cia mineta demonstruot ruosias tiek siame gyvenime kulturiniais BOKSTAIS tiek aname issilavines kulturizmas tik su BOKSTAIS ANT ANTAKPIO IR NE KITAIP… Kugi kulturiniui nabasnikui butina visais jo buties etapais pazenklint jo kilniaja issilavinusia kulturine buti.. A MAN KVAZIMODUI PRASAU PRIE TVOROS. Man visai tinkama kompanija.
nusisvilpt mums ant reginos pastebejimu ir ant vokieciu tradiciju , mes lietuviai turim savus paprocius ir nereikia cia nieko kopijuoti , nebent nuo mozambiko …
nusisvilpt mums ant reginos pastebejimu ir ant vokieciu tradiciju , mes lietuviai turim savus paprocius ir nereikia cia nieko kopijuoti , nebent nuo mozambiko …..
galima pagalvot,,kad lietuviai patys protingiausi- vienas kita ,,edantys,, gyviems esant ir skiriantys didziuli demesi kapinems ir ,,meile ,, isejusiems.Gudriu prekybininku versla priimantys kaip paprocius.
❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
Jus paklauskite is kur jie zino kokie realus Lietuviu pakasynu paprociai 🙂
Jie ta intelekta ir ta siuolaikine Bastiliju mada laiko lietuviskumu.
Jie net nezino kas ivyko su realia siu dienu Lietuvos atranka. Jie manosi kad tik valdzia supuvusi o jie va kokie super…
Nors atrodytu cia pat paziuret po ranka kur tas MES LIETUVIAI… Tai ne Bastilijos LIETUVISKUMAS ir JIEMS SVILPT IS PADEBESIU… Ir dar intelektualuma parodo tarsi BMW ratu paspardimas 🙂
Siulau atkreipti demesi labiau i pasaulejauta, ir siu dienu pasaulejauta… Na na ant greicio su BMWuskimes ir INTELEKTULUMO VARZYBOS SU BASTILIJOMIS ANT ANTKAPIO http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/baltu-laidojimo-paprociai/
tai varyk is lietuvos ir uzsikask pagal kitu paprocius
Gaila žmonės laikosi savo įsitikinimu, nesidomi ir netobulėja – kaip visi nori, taip laidoja. Nesvarbu ar karstas užkasamas, ar sudeginamas. Tai kiekvieno pasirinkimas.