Visai rimtai. Tėvai buvo teisūs

Kiekviena karta jaučiasi kitokia. Vos baigę mokyklą mokiniai pradeda sakyti: „O kai mes buvom 5 klasėj, o dabartiniai vaikai“…

Žinoma, kartos šiek tiek skiriasi, bet mane seniai neramina tai, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje reiškiasi neproporcingai daug traumuotų jaunuolių ir vyresnių. Nereikia būti baigusiam psichologiją, kad iš laikysenos, elgesio, kūno kalbos, tatuiruočių, „kvanktelėjimo“ atpažintum, kad su tuo žmogum švelniai tariant nevisai gerai. Jų yra tarp mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų ir politikų. Kurį televizijos kanalą beįsijungsi – ten jie.

Žinoma, traumą galime patirti ir patiriame kiekvienas, tačiau viena yra patirti, kita – ją įteisinti. Ką matau? Matau, kad dauguma tas savo traumas yra pavertę vertybėmis ir jie iš anksto eina jas išstatydami kaip skydą ir bandydami visuomenei primesti kaltę. Tokių infantilių žmonių vertė – ne sugebėjimai, ne talentai, tačiau paslėpta ir kartu afišuojama trauma, kurios jie negali atsisakyti. Jų gyvenimai tokie tušti, kad be savo trauminių patirčių jie nieko vertingo nemato, todėl laikosi jų įsikibę. O jei dar pagilinti – paprastai traumas patyrę žmonės išvysto supratimą ir užuojautą, nes jie supranta skausmą. Šitie jaunuoliai užjaučia tik save, tiesa, jie mėgsta viešas akcijas ir ką nors gelbėti, tačiau tai ne empatija – nes užuojauta būna selektyvi ir stipriai surišta su galios centru. Kitaip sakant, išjungus televizijos kameras, empatija baigiasi arba tik ten, kur galiu būti pamatytas ir įvertintas, būsiu aktyvus užjausdamas. Atvirkščiai, kur nesiekia jų interesai, jie rodo ligotumo požymius – tampa agresyvūs ir chamiški, empatijos kaip nebūta. Per audringas visuomenines akcijas vis tiek centre lieka jie ir jų trauma. Todėl galima numanyti, kad iš tikro tie jaunuoliai jokių esminių traumų nepatyrė – norėdami jaustis vertingi jie įsikalbėjo ir išpūtė savo patirtis šeimose, mokyklose, tarp draugų iki Hirosimos tragedijos dydžio. Ir štai tokie amžini paaugliai, kuriems reiktų gerti valerijoną, tapti vyrais ir moterimis, pristatomi sektinomis asmenybėmis, specialistais ir pavyzdžiais. Dardaugiau – jie laikomi originaliomis asmenybėmis.

Žinoma, yra daugybė būdų durniuoti, tačiau šiuo atveju tampa pavojinga, nes tokių infantilių, tatuiruotų, kompleksuotų individų armija ima dominuoti ir jie taikosi valdyti valstybę, tvarkyti viešuosius reikalus ir t.t.. Dar blogiau, kad ta nevisavertiškumo pojūčio stigma tampa vienijančia grandimi, nustatant, kas yra savas, kas turi teisę kalbėti ir t.t. Žinoma, dėstau grynai subjektyviai, tačiau tokie žmonės nesugeba ne tik adekvačiai suvokti pasaulio, bet nesugeba atskirti balto nuo juodo. Galite netikėti, tačiau turbūt nesiginčysite, kad biurokratija visose srityse didėja. Tai yra pasekmė – tokie traumuoti žmonės stengiasi suvaldyti pasaulį, todėl forma ima viršų prieš turinį. Kitaip sakant, svarbu tampa tai, kaip projektas parašytas, visai nebesvarbu, kaip jis išpildytas ir ar išvis turi kokią nors vertę. Svarbu, kaip kažkas pristatoma, o ne kas yra iš tikro. Tokiu būdų tie infantilūs ir traumuoti žmonės velka visus į formalų iliuzijų pasaulį, kur gyvenimas ir tvarka užtikrinama tik popieriuje.

Po visų pedagoginių viražų ir eksperimentų auginant jaunąją kartą,  galima tik konstatuoti, kokie buvo teisūs tėvai, kurie užaugino neišskystančias dėl kažkokių problemų kartas, kurie užuot popinę ir gilinęsi į tai, kokio kosminio dydžio nelaimė jų atžalai nutiko, pasakydavo: „Tokia didelė, o bijai“ arba „Nebliauk, būk vyras“ .

Linas BITVINSKAS

12 komentarų

  1. daug kam nepatiks

  2. Jūza fon Krakatūza :)

    Taikliai pastebėta ir išsakyta. Kaip pirštu į akį! Ačiū. 🙂

  3. Dabar auga ( ne visi žinoma) skystablauzdžiai ,riboti ,seiliai .

  4. Nusimeskime kaukes PONAI !!!

    Kartais verta pastudijuoti psichologijos moksla. Nes nors primityvus klasifikacijos ir terminu zinojimas, gali sumazinti daugzodziavima. Ar tiesiog supaprastinti mastyma sutaupant laiko. Ko gero ponas Linas kalba pagal DSM-5 klasifikatoriu, B klasterio, Teatralines- Narcistines asmenybes….

    Visuomeneje kurios politine ir kulturine atranka, dirbtinai finansuojama ES lesomis, uzsienio pinigu legalizavimo ir oficialiomis biudzeto tustinimo schemomis, kokio tipo asmenybes geriausiai pasireiskia? Ir ju nebutinai ieskoti TV ekranuose, gal tik nepatogus Anyksciu kulturinis veidrodis?

    P.S Neimanoma sociuma ugdyti tarsi maza suniuka, kai susidaro tam tikros socialines salygos, pasireiskia tam tikru asmenybiu bumas. Atsiradus radikalizmo salygoms, Fasizmas, Stalinizmas. Atsiradus ES finansavimo galimybei politikai ir kulturai, narcistines asmenybes.

    O psichologiskai netraumuotu zmoniu nera. Tik traumuoti visi skirtingai.

  5. Nusimeskime kaukes PONAI !!!

    Ziurint is pasaulejautos tasko, pagrindinis filosofijos klausimas ar samone apsprendzia buti, ar butis samone. Siai dienai kaip ir atsakytas. Tik paskutine teze daug kam nepatogi, ieskant didziosios Samones buciai, tai yra Dievo, ten kur jo nera… Nes butent tik jis asmenybei suteikia prasme beprasmybei. O dar dazniau elementaru saugumo jausma. Kuris taip pat gali buti suzalotas vaikysteje…….

  6. o kas gali paneigti, kad ponaitis Linas irgi patyręs traumą ? O gal ir ne vieną – rašinėliai vien tik apie tamsią ir sunkią gyvenimo pusę ? Nejaugi nieko gero iš gyvenimo ponaitis Linas nebesitiki ? O gal dar yra galimybė įvykius aprašyti švelniomis ir šviesiomis spalvomis ?

    • Nusimeskime kaukes PONAI !!!

      Man jusu pavartotos svelnios spalvos, skamba tarsi pavasarinis natiurmortas… Kai vienas ponas kazko nori, kita kulturine cioce kazko neduoda ir abu apsidalina psichologiniu traumu antausiais. Vienas nesuprastas, kitas su svelniu spalvu demesio deficitu………..

  7. Nusimesk tu kaukę..pats gavai į kailį nemažai ir savo pasauly gyveni… Visi praeiname savo kryžiaus kelius…. Visi.. Taigi išvedžiojimai niekam nepadės nes vieną nors sakinį perskaito tamstos ir nebesksito, nes pačiam gal ramiau, kai rašai…

Komentuoti: KR Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.