Juk kaip būna – iš pradžių kas mano – mano, o tavo – tavo. Bet paskui, gyvenant šeimoje, ima ir susiniveliuoja.
Štai pietaujame su šunimi. Jo bliūdelis kampe, pietaujam iš mano. Kai maistas baigiasi, jaučiu, kad man mažoka. Vartojam tą patį maistą, bet iš jo imti nesiryžtu.
Turiu dar bandelę. Suvalgysiu prie kavos, tik reikės palaukti, kol šuo nueis miegoti.
Linas BITVINSKAS
„Šilelis“ Nr. 8(1125)
tap ir buna