Vis dar reikalinga pagalba

Anykštėnas benamis Arūnas leido vienu akies krašteliu žvilgtelėti į savo buitį. Pastate, kuriame jis peržiemojo, šalta bei tamsu ir šiuo metu.
Vieninteliu tikruoju Anykščių benamiu galinčio vadintis vyro dienos labai panašios – prabudęs pėsčiomis keliauja iki už dviejų kilometrų esančio prekybos centro, o vakare grįžta į miesto pakraštyje esantį apleistą pastatą. Tačiau būna – jog jį parveža ir greitosios pagalbos automobilis. Jau nemažai kas iš vietinių žino, kur Arūno namai. 
Ramaus būdo benamį toleruoja ne vien tik tvarkingi kaimynai, bet ir šalia esančios degalinės darbuotojai. Èia jis kone kiekvieną vakarą užsuką vakarienės. Ir ji beveik visada tokia pati – pašildytas čeburekas, o po to, išėjus į lauką, ir tai, ką sugebėjo parsinešti iš parduotuvės.
Gultą Arūnas dažniausiai pasiekia liaudiškai tariant „labai nusiminęs“.
Pastatas, kuriame įsikūręs vyras, kažkada, greičiausiai, atliko nuotėkų siurblinės funkciją. Kaip jame galima  pernakvoti žiemą, neįmanoma suvokti – nei langų, nei durų, nei…
{mosloadposition trade}

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.