„Vidiniai rezervai“. JuIija Iricijan – jaunas žmogus ir kūryba Jungtinėje Karalystėje

„Nykščiai“ pradeda naują projektą  „Vidiniai rezervai“ kuriame dėmesys – čia gyvenantiems ir užsienyje savo vietos ieškantiems anykštėnams.  Viena iš pažįstamų patarė: „O tu pažiūrėk į Londoną, ten pusė Anykščių gyvena“. Jungtinė Karalystė išties sugėrė neįtikėtiną skaičių mūsų tautiečių, tarp jų ir anykštėnų. Čia jie atrado antruosius, o kai kuriems čia jau tikrieji namai.
Interviu – su Londone gyvenančia anykštėne, baigusia J. Biliūno gimnaziją, Julija Iricijan.
Viena iš naujųjų Jungtinės Karalystės gyventojų – Anykščiuose gimusi ir Jono Biliūno gimnaziją baigusi Julija Iricijan. Mergina sakosi pasukusi emigracijos keliu, kai likimas į rankas po gimnazijos baigimo įbruko kiek kitokias kortas nei ji planavo.
J. Iricijan, skirtingai nuo daugumos mūsų pažįstamų, dirba ne fizinį darbą – ji su komanda kuria, taiso ir pritaiko medicinos srities įstatymus, kurie vėliau taikomi visoje Jungtinėje Karalystėje.

– Kodėl ir kaip Jungtinė Karalystė? Galbūt apie ją svajojote ar lėmė visiškas atsitiktinumas?
– Į štai šį klausimą atsakysiu neoriginaliai… Nukeliavau į Jungtinę Karalystę be jokio tikslo, be didelių lūkesčių ir ketinimų. Kaip ir kiekvienas jaunas, hormonų užvaldytas žmogus norėjau pamatyti didelį miestą.  Iš esmės, pakliuvau į Londoną atsitiktinai, paranki situacija, tėtis Londone jau gyveno daugiau nei 15 metų.
Po mokyklos planavau įstoti į universitetą Lietuvoje, tačiau likimas išdalino kiek kitokias kortas į rankas ir nesupratau, kaip viskas įvyko. Prisimenu popierinį bilietą rankoje, nedidelį lagaminą, į kurį supakavau kelis rūbus (tuo metu jie man atrodė priderami…) ir vieną knygą, kurią vis dar su nostalgija paimu į rankas (Hermano Hesės „Stepių Vilkas“).
– Kiek laiko gyvenate Londone ir ar jau laikote save šios šalies gyventoja? Ar gyvenate čia viena, ar turite šeimą?
– Londone gyvenu jau… septintus metus, buvau grįžusi į Lietuvą gan ilgam laikui, tačiau pasitaikius galimybei ir progai tobulėti, prieš beveik keturis mėnesius grįžau į Londoną.
Laikau save pasaulio piliete, mano nuomone, namai yra  ten, kur esu aš. Kita vertus, turiu paneigti pirmą savo teiginį – namai yra ten, kur mano šeima, kur pažįstami veidai, kur kalbos barjeras neegzistuoja (na, melo čia yra, deja, lietuvių kalbą primirštu, kad ir kaip gėda pripažinti…). Šiuo metu gyvenu viena, mano šeima Lietuvoje.
– Ar čia suradote mėgstamą veiklą?
– Veiklą? Galima sakyti, kad taip. Atradau rutiną, kuri mane džiugina. Turiu nuostabų darbą, artimus draugus. Veiklos čia pilna, tiek nemokamos, tiek mokamos. Šiuo metu dirbu nacionalinei sveikatos apsaugai (NHS – National Health Service), jei kiek detaliau – mano komanda ir aš formuojame ir taisome įstatymus, kurie vėliau pritaikomi  nacionaliniu mastu.
– Kuo panaši ir kuo skiriasi ši šalis nuo Lietuvos?
– Jungtinė Karalystė ir Lietuva gan skirtingos šalys. Manau, nereikia minėti, jog Jungtinė Karalystė yra ekonomiškai
stipri šalis. Tačiau gyvenimo kokybė Lietuvoje, nepaisant  visko, yra aukštesnė, jei šnekam apie „dūšios“ reikalus. O kuo panašios? Tiek vienoje, tiek kitoje yra be galo daug įdomių asmenybių. Įdomu, bet Lietuvoje tokių žmonių koncentracija kur kas didesnė.
– Koks didžiausias kultūrinis šokas buvo atvykus gyventi?
– Geras klausimas… Iš pradžių nejutau didelio šoko, aišku, mums neįprastų Lietuvoje „spalvotų“ žmonių daug, maistas kitoks. Bet bėgant laikui, ir tai man buvo didžiausias šokas, pajutau, kad žmonės čia nėra nuoširdūs. Melo, tiesos nuslėpimo, vardan savanaudiškų sumetimų, čia daug.
– Ko galėtų pasimokyti lietuviai iš Londono žmonių?
– Manyčiau, kad lietuviai galėtų pasimokyti kelių dalykų. Tų, kurių šaliai šiuo metu labai reiktų, šneku apie valstybės valdymą, sveikatos ir mokslo sistemas. Nesakau, kad jos čia yra idealios, bet pasimokyti turim iš ko. Manau, kad Jungtinė Karalystė turi ko pasimokyti iš mūsų, pavyzdžiui kelių eismo taisyklių ir jų paisymo. Daugiau nei prieš mėnesį patekau į eismo įvykį, (tfu, tfu. tfu…), gerai, kad laimingai baigėsi.  O tobulėjimui, kaip ir komunaliniams mokesčiams, ribų nėra.
– Kaip Jums atrodo Lietuva ir Anykščiai iš toliau? Gyvendami čia mes dažniausiai matome tik minusus, o ar yra to, ko galėtų pavydėti užsienietis?
– Tiek Lietuva, tiek Anykščiai man sukelia nostalgiją, nepaisant sunkumų, poreikis tobulėti šalyje yra ryškus. Tai aišku, čia tiek visko pavydėtino. Mūsų gamta: upės, ežerai, miškai, istorija, pilietiškumas ir patriotiškumas – mūsų bendrumas.
– Jeigu būtų jūsų valia, ką pakeistumėt Anykščiuose, kad žmonės gyventų geriau arba nesiektų išvažiuoti?
– Pakeisti? Ne… Pakeisti nieko nereikia. Patobulinti – taip. Žmonės išvažiuoja vedami noro užsidirbti. Geresniam gyvenimui reikia darbo vietų.
– Ar kirba mintis kada nors sugrįžti gyventi į Lietuvą? O galbūt jūs radote savo vietą būtent ten, kur dabar ir gyvenate?
– Be abejonės, visi keliai, kuriuos minu šiuo metu, veda atgal į Lietuvą, į Anykščius.
– Nors esate dar labai jauna, vis dėlto, ko jus išmokė gyvenimas ir ko negalima ignoruoti, jeigu siekiame gyventi laimingai? 
– Gyvenimas nenustoja mokyti ir pamokos gan dažnai būna skausmingos. Bet be skausmo ir sunkumų ar žinotume, kas yra laimė? Aš vadovaujuosi principu, kad pasitaikius galimybei, ignoruoti jos nevalia. Likimas siunčia ženklus ir progas, kurių vedami atrandame kelią ne tik į laimę, bet ir gyvenimo tikslą.

Linas BITVINSKAS

Trumpai apie Jungtinę Karalystę
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (arba trumpai Jungtinė Karalystė) yra valstybė Vakarų Europoje. Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Anglijos, Škotijos, Velso, taip pat Šiaurės Airijos provincijos, bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno (išskyrus didžiąją Airijos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės 1922 m.).
Sostinė – Londonas.
Didžiausias miestas – Londonas. Londoną sudaro 33 savivaldybės, iš kurių dvi pagrindinės turi miesto statusą, tai istorinis Londono centras – Londono Sitis bei Vestminsteris. Londono gyventojus sudaro įvairiausių kultūrų ir religijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2014 m. duomenimis, bendra Didžiojo Londono apgyvendinta teritorija yra antra pagal dydį Europos Sąjungoje su 8 538 689 gyventojais. 1997–2006 m. Londono užsienyje gimusių žmonių populiacija išaugo nuo 1 630 000 iki 2 288 000.
Valstybės vadovai – Elžbieta II (karalienė), Teresa Mei (ministras pirmininkas).
Plotas – 243 610 kvadratiniai kilometrai.
Gyventojų skaičius – 65 511 098.
Lietuviai. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 000 lietuvių išeivių. Emigracijos iš Lietuvos mastai mažėja, bet didėja į Angliją imigruojančių lietuvių studentų skaičius. Londone, neoficialiais duomenimis, gyvena per 40 000 lietuvių.
Londono lietuviai gyvena pakankamai aktyvų kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Čia veikia net atskira Britanijos lietuvių krepšinio lyga, o štai futbolininkai pasiekė dar daugiau – Anglijos salės futbolo aukščiausioje lygoje žaidžia lietuvių „FC Baltic United“ komanda. Beje, įpusėjus Anglijos salės futbolo aukščiausios lygos pirmenybėms „FC Baltic United“ yra viena iš pirmenybių lyderių. Tiesa, patys Londono lietuviai teigia, kad emigracija mažėja, nes pastaruoju metu rasti darbą Anglijoje nė kiek ne lengviau nei Lietuvoje, o mitus apie lengvai randamus darbus ir iš dangaus byrančias pašalpas skleidžia tie, kas iš emigrantų „daro biznį“.

 

3 Komentarai

  1. Po keliu metu jau pamiršta lietuviu kalba?

  2. Julija yra pavyzdys, kaip galima siekti savo tikslų. Sveikinimai.

  3. Pamiršo lietuviškai ?

    Tai gal ji namie rusiškai kalbejo ,kad taip greit liet.kalba pamiršo ? Žinau nemažai žmoniu kurie ir po 20 ar daugiau metu nepamiršta kalbos ,,Jauna ,o jau tokia ,,,,gaila .

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.