Antano Baranausko pagrindinės mokyklos aktų salėje per 1 330 varlių apsigyveno dar praėjusio ketvirtadienio pavakarę. Jas parodyti moksleiviams atvežė 20 metų kvakses kolekcionuojanti mokyklos biologijos mokytoja Nijolė Živatkauskienė.
O penktadienį mokyklos bendruomenė organizavo konferenciją „Ar iš balos tas gražumas?“ Konferencijoje dalyvavo ne tik baranauskiečiai, bet ir J. Biliūno gimnazijos moksleiviai bei svečiai iš Kėdainių Atžalyno gimnazijos ir Pasvalio Svalios progimnazijos. Konferencijos metu moksleiviai skaitė pranešimus apie varlių gyvenimą, jų įvairovę, jų reikšmę ekositemoje ir žmogaus gyvenime, apie varles – pasakų personažus. Beje, konferencijoje dalyvavo moksleiviai, besimokantys tik devintukais ir dešimtukais.
Pirmadienį varlių karalystėje buvo atvirų durų diena. Parodą galėjo aplankyti kiekviena klasė, varlyčių pažiūrėti buvo užsukę lopšelio – darželio „Spindulėlis“ parengiamosios grupės vaikučiai bei sutrikusio intelekto globos bendrijos „Anykščių Viltis“ nariai.
Atidarius mokyklos aktų salės duris nuo žalios spalvos apraibsta akys. Kur tik užmatai – įvairaus dydžio varlės. Iš ko pagamintos – net sunku suminėti. Iš visko – iš molio, gumos, medžio, plastilino, stiklo, kailio, medžiagos, popieriaus, metalo, pieštos, siuvinėtos, karpytos, lankstytos ir t.t.
Šiek tiek nurimus moksleivių šurmuliui, kalbamės su gausios varlių šeimos savininke mokytoja N. Živatkauskiene.
– Na ir kam gi jums tos varlės?
– Dabar jau niekada nebesusimąstau kam. Prieš du dešimtmečius gražią guminę kvaksinčią varlytę padovanojo abiturientai. Nuo to apsirgau varlių liga. Kur benukeliaučiau, visur akys krypsta į žalią spalvą – gal kur pamatysiu varlę, kurios dar neturiu. Mano varlės atkeliavusio bene iš viso pasaulio kampelių. Jas ne tik aš perku, mano aistrą žinodami draugai iš kelionių veža varles. Taip kolekcija gausėja. Jau aštuntus metus esu asociacijos KVA narė, kuri jungia 22 kvaksių kolekcionierius Lietuvoje.
– Kuri varlė jums mieliausia?
– Kiekviena iš jų išmyluota, išglostyta, aprašyta. Pavarčiusi užrašus, žinau kada ir kur įsigijau, kas padovanojo ir iš kur atvežė. Labai mielos pati pirmoji ir tūkstantoji varlytės. Tačiau labiausiai mėgstu dvi kvakses, sėdinčias ant suoliuko. Aš jas išnešu pavasarį į lauką ir parnešu vidun prieš šalčius. Jos dvi ir saugo mūsų sodybą.
– Ar ši paroda mokykloje pirmoji?
– Dalį kolekcijos porą kartų buvau atvežusi. Tuomet parodos buvo kartu su kitais kolekcionieriais. Buvo šuniukų, drambliukų, angelų ir dar kitokių daiktų. Pilną kolekciją eksponuoju pirmą kartą.
– Kolekcionavimas hobis, aistra ar dar kas kita?
– Dabar tai mano gyvenimo būdas. Kolekcionavimas mane įkvepia, priduoda papildomos energijos, gyvenimo džiaugsmo, naujų pažinčių, begalinio noro keliauti ir ieškoti. Varles pamatau visada, kur bebūtų toli jos paslėptos. Tai nepigus malonumas, tačiau labai mielas širdžiai. Taip ir gyvename tarp tų nuostabių kvaksių. Žalioj lankoj žalia žolė, žalioj žolėj žalia varlė. Tai tikriausiai ten ir aš būsiu kartu…
Dalina RUPINSKIENĖ
