Vakaras, kuriame viešėjo net Virintos laumės

Rugsėjo 4 d. vakarą link „Kurklių baidarių“ stovyklavietės neskubėdami  važiavo automobiliai. Neskubėjo, nes sekė rodyklėmis, kurios rodė kryptį į renginį „Praeities dvelksmas“,  skirtą Marijos Gimbutienės (archeologės ir antropologės, archeomitologijos pradininkės) 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Nuostabios gamtos apsupti svečiai norėjo įsiamžinti ir nenustojo gerėtis puikiai sutvarkyta aplinka, kur natūralaus laukiniškumo nenustelbia švelnus žmogaus rankų prisilietimas. Daug staigmenų pateikusi šeštadienio diena būrė vėsų, bet giedrą vakarą. Laužavietėje jau spragsėjo malkos, o kylantys dūmai, rodėsi,  maišosi su kur nekur boluojančiu rūku.

Suskambo tradicinės kanklės ir Virintos paupiais nuvilnijo švelnūs moterų balsai. Prabilo etnologė, tautosakininkė Gražina Kadžytė. Kas nėra niekada jos pasakojimų girdėjęs, tikrai labai daug prarado. Visi sekėme gyvą ir išraiškią kalbą net nepastebėdami, kaip į vakarą renkasi nematytos viešnios. Visas pakrantes ir kalnelius aptūpė rūko marškosna įsisiautusios laumės ir laumyčios. Nors gal ne visai tikslu sakyti, kad jų nepastebėjome. Tai kodėl tada spraudėmės vis arčiau laužo, glaudėmės į ratą? Visi jas matėm, tik pakalbinti nedrįsom. Ir nevalia be reikalo mistinių būtybių trikdyti. Tesiklauso ramiai nuostabių „Laumakės“ atliekamų melodijų, tegirdi, kaip gražiai apie jas porina pasakotoja.

Suskambo ilgesingas rago balsas. Senobiniais rūbais apsidaręs Klajūnas (Algirdas Breidokas) prabilo apie tai, kad „ ateina čėsas, kai turi apsispręsti kas esi ir kieno nugarą turi dengti“. Ir tikrai tai, kas jaudino senuosius mūsų krašto gyventojus, be galo aktualu ir šiandien. Tik gal tos mintys įvardijamos kitais žodžiais, o sprendimai parodomi kitokiais veiksmais.

Kol Klajūnas linksmino susirinkusius būtomis ir išgalvotomis istorijomis, klausytojų nosis pasiekė lauže kepamų bulvių su spirgais kvapas. Kelias bulveles nunešėm ir nematytoms viešnioms, kurios tikriausiai pasisotino ir grįžo į Virintos dubūrius ir gelmes, nes rūkas stebuklingai, lyg kam paliepus, dingo. O tada dar ir šokom. Sakot pagal kanklių muziką nešokama? Oi, kaip klystate. Tai kaip tada linksminosi mūsų protėviai?  O kad jau laumės mus paliko ramybėje, tai šnekos ir juokų užteko iki išnaktų.

Nuoširdus ačiū dalyviams, svečiams, žiūrovams ir pagalbininkams už jūsų atviras širdis ir skleidžiamą šilumą.

AKC Kurklių padalinio vadovė Giedrė Steponėnienė

5 komentarai

  1. Labai dalyvių tai yra žiūrovų mažai tos pačios bobeles kažkodėl neina zmones

  2. kai spauda skelbia skaičius apie virš 800 susirgusių koronavirusu, tai lankymasis masiniuose renginiuose tur būt daugelį ir atbaido

    • Ne visai taip

      žmonės mažai skiria dėmesio tradiciniai lituvių kultūrai. Labiau domisi 2 minučių šlovės scenos “žvaigždėmis“ arba buko humo ir politikos veikėjais, žadančiais išspręsti visų problemas už juos pačius, jeigu jie tik dalyvauja bandos susirinkimuose.

  3. Svėdasų Jadzė

    Koks puikus straipnis. Net tie, kurie neturėjo laimės dalyvauti renginyje gali pasijusti kaip buvę. Pagarba mūsų Giedrytei.

  4. Pasakų prirašyta juk reikia parašyt kažką tik aplinka graži čia tai taip ir tie kur pasirodė žmonės na pasiruošę kam įdomu kam ne

Komentuoti: Anonimas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.