Vaižgantas irgi kentėjo per karantiną

Rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas viename iš savo laiškų rašė, ką jam teko iškęsti karantino metu 1926 m.  Tiesa, karantinas tada buvo kitoks – Kauną buvo užliejęs potvynis.

Apie karantino sąlygas Kauno potvynio metu Vaižganto bute

Juozas Tumas
Bronei Klimienei, Kaunas
1926 m. kovo 10 d.

Brone!

Tu gi dievobaiminga moteriškė – pasimelsk, ar kurių galų, nes baigiame skęsti. Kaip prasidėjo potvynis III-5 naktį, taip ir neslūgsta. Vytauto bažnyčioje ¾ metro vandens. Kazys liuosai važinėjas po bažnyčią didelėje laivėje. Gražieji mano altoriukai, mirkę mirkę, vandeniui senkant, žiojas ir špakliavimas byra. Klebonijos namas jau 5 diena stovi kaip saloje – beprieinama su valtimis. Apačios gyventojai pp. Ka[t]elės, Imbrasai ir Aleknavičiai, viso 14 žmonių ir katinas, gyvena pas mane. Pridėk mūsų keturius žmones ir Kauką, tai viso esame trijuose kambariuose 20 gyvūnų. Mums, nepašlapus, gana linksma. Vaizduokis tik, kokia įvairybė! Vienas kunigas ir profesorius, du studentai, 1 gimnazistas, 2 studentės, 3 valdininkai, 1 operos artistas, 1 mokytojas, 2 mažų // [1v] vaikų, dvejetas galvijų, viena moteriškė paraližuota. Kas asmuo – tai tipas. O visi bezda ir kvėpuoja, tai oras, bra, toli gražu ne Nicėjos. Blogiausias tai Aleknavičių katinas „pilsuckis“, kurs labai riebus, labai nachalas, Kaukui nepasiduoda ir – visur šlapina. O smirda paskui, lyg būtų naftos prilaistyta. Jis galgonas ir mano sprazbą vyskupo kūrijai apšlapino. Tai ko tik manęs anafemai nepaskyrė už tokius darbus. Sekretorius Byla rengėsi kulkosvaidį pasiimti, jei aš tos sprazbos neatsiimsiu. Neatsiėmiau, palikau: tegul ir kūrija pajunta, kas tai yra potvynis. 12 v. 15 min. Vanduo vėl kyla, varpai gaudžia trevogą, Nemune 4 diena kanonada. Mūsų kariuomenė tiek jau išsprogdino piroksilino, jog būtų užtekę Vilniui paimti, o išdavų jokių – Nemunas stovi, kaip užkerėtas. Maistui nusipirkome kruopų, tai badu nenumirsime, jei neprilaksime.

Salietis Dėdė. Petrui knygų išsiųsiu

5 komentarai

  1. Svarbu pastebėti

    Katino vardas Pilsuckis. Reiškia sena mada gyvūnus vadinti nekenčiamų žmonių vardais. Atsimenu buvo daug šunų Paksių, dabar atsirado katinų Kęstučių.

  2. duokim ramybes kunigam kaip galima per karantina neikalt 150 gr. juk tai yra musu prie rusu i sveikata ir ne sirgite

  3. Mano katinas tai Mykolas. Bet jokio nekenčiamo žmogaus tokiu vardu nežinau. Tiesiog jam prie veido tinka. O blogo žmogaus vardo savo gyvūnui neduočiau.

Komentuoti: Anonimas Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.