Už savo teises reikia kovoti

Nemažą dalį visuomenės dėmesio pastarosiomis dienomis pritraukia mokytojų streikas. Didžioji dalis visuomenės informavimo priemonių, ypač VRT, to nesureikšmina ir probėgomis praneša, kad mokytojai nakvoja ne „Hiltone“, bet Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.
Premjeras teigia, kad tai žmonės, gaunantys atlyginimus, viršijančius šalies vidurkį ir turintys begalę laisvo laiko. „Raškažis su….nę drasko“, – tokiais atvejais sakydavo mano mama. Toks požiūris sulaukia ir daugelio žiniasklaidos priemonių pritarimo.

Nuolat aiškinama, kad gyvename demokratinėje visuomenėje, bet realiai? Ar nors kartą piliečių organizuojamam referendumui buvo leista įvykti? Ko gero, referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo itin akivaizdus žmonių valios paniekinimas. Tai ir parašai netiko, ir aktyvistų atviras persekiojimas, pasibaigęs referendumo iniciatoriaus Petro Šliužo mirtimi neišaiškintomis aplinkybėmis. Pataisytas streikų įstatymas, leidžiantis pripažinti alaus gamyklą strateginiu objektu ir draudžiantis streikuoti (2011 m. „Švyturio“ gamyklos darbuotojų streikas, pripažintas neteisėtu).
Nė vienoje pasaulio valstybėje, turinčioje net plačiausias demokratijos tradicijas, nėra teigiama, kad socialines garantijas bei teises suteikė viena ar kita valdžia. Visos teisės ir socialinė gerovė buvo pasiekta tik nuoseklia, organizuota kova. Pagaliau bunda ir Lietuva. Pirmasis stresas valdžiai buvo mitingas prie Seimo 2009 m. sausio 16 d. Manau, daugelį nustebino valdančiųjų reakcija – skubiai pirkti naujas vandens patrankas, padidinti atstumą nuo Seimo, kuriame galima rinktis ir teisti signatarus, drįsusius organizuoti mitingą. Deja, neišgirsta nė vieno Seimo nario pamąstymo dėl „riaušių“ priežasties ar daromų išvadų. Praėjus veik dešimtmečiui, pagaliau, mokytojai, nepabūgę represijų, išdrįso pakelti balsą ir reikalauti savo teisių.
Šiandien nesvarstoma Laisvos rinkos instituto 2008 metais stumta absurdiška švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus reforma, įvedant „mokinio krepšelį“. Tai sistema, skatinanti mokyklas laikyti absoliučiai nemotyvuotus mokinius, tuo visiškai devalvuodama žinių vertinimo sistemą. Niekur garsiai nekalbama, kad švietimo sistema apaugusi įvairiomis biurokratinėmis įstaigomis, gyvenančiomis ir parazituojančiomis iš švietimo sistemai skiriamų valstybės lėšų. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldus Ugdymo plėtotės centras išleidžia 7,8 mln. Eur ES lėšų. Už juos turėtų būti atnaujintos visos mokyklinės programos, tačiau jos paprasčiausiai perkamos vienu dideliu viešuoju pirkimu, kuriame įtartina viskas: nuo terminų, reikalavimų, sąlygų iki skaidrumo. Tokių įstaigų yra net septyniolika!
Tarp kitko, pranešama, kad kitąmet pakils dujų, elektros ir dyzelino kainos. Na tai antraeilis dalykas prieš mokytojus, kurie reikalauja pinigų.  Bet ar pinigų reikalauja? Štai pateikti reikalavimai:
– įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
– mažinti mokinių skaičių klasėse;
– turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
– valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
– ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
Pateiktuose reikalavimuose nė žodžio apie pinigus, nors visa žiniasklaida, ministrė, premjeras „rauna nuo galvos plaukus“, kurių ten nėra. Gąsdina kaip nukentės Lietuvos gyventojai dėl mokytojų reikalavimų.
Žvelgiant į bendrą politinių įvykių foną labai ryškiai matomas tendencingas valdančiųjų partijų puolimas. Kiekviena jų klaida daugumoje visuomenės informavimo priemonių yra išpučiama iki vos ne nusikalstamos veiklos. Daugelis suprantame, kad po įvairiais išoriniais skandalais vykdomas labai rimtų įstatymų priėmimas, kurie įtakoja mūsų gyvenimą. Tiesa, tam reikia sekti Seimo posėdžių priimtų įstatymų viešinimą, kuo vargu ar kuris užsiimsime.
Neabejotinai, suinteresuotos struktūros rengia ir platesnius projektus, įvertindamos vadovų asmenines savybes. Pavyzdžiui, E. Masiuliui pasiūlyti pinigai. Tačiau yra ir kitų poveikio būdų. Premjeras įsitikinęs, kad mokytojai gauna didžiulius, na gal kiek mažesnius nei Seimo nariai, atlyginimus ir turi daug atostogų. Suprantama, statutinio pareigūno tarnyba neišdildomai įspaudžia vieną rievę nuo kepurės, nepriklausomai ar tu premjeras, ar meras. Bet Vyriausybės vadovas nesėdi prie kompiuterio, nesigilina statistikoje. Jam duomenys pateikiami. Kas juos pateikė? Kokiu tikslu? Kaip sugebėjo vienaip ar kitaip interpretuoti duomenis? Galvoju, ne vienam kilo mintis, kad valdantieji „užkibo ant gudriai užmesto kabliuko“, menkinančio visus jų pasiekimus. Kažkas pametėjo mintį apie reformą, sugundė prastumti „buldozeriu“ ir sukelti „šaršalą“ bei nepasitikėjimą Lietuvos valstiečiu ir žaliųjų sąjunga. Na o vienas vingis premjerui neleido plačiau pamąstyti apie įvykį.
Apmaudu konstatuoti, kad į kovą prieš neapgalvotą reformą pakilo tik viena mokytojų profsąjunga, nes kitiems viskas gerai. Nereikia toli žvelgti į nepatenkintųjų raminimo schemą. Pakanka pasižvalgyti rajone: Arūnas Liogė, tapęs „vandenų“ juristu, nebeturi laiko kovoti už teisingą šiukšlių išvežimo mokestį, Anykščių rajono tarybos narys Alfrydas Savickas tiesiog prapuolė patekęs į UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Manyčiau, kad panašios schemos taikomos ir plačiau, tramdant nepatenkintų profsąjungų vadovus.
Belieka palaikyti mokytojus, vienus iš nedaugelio, išdrįsusius kovoti už savo teises ir tikėtis, kad ateityje susitelks ne tik mokytojai, bet ir visa mąstanti Lietuva.

Algimantas GUDELIS
ŠILELIS Nr.49 (1166)

4 komentarai

  1. ❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
    Visu pirma streikai yra ne demokratijos, o pasipriesinimo diktatui israiska. Tik socialdemokratiniais principais. O socialdemokratija ponai, ukiskai vadinama pasauli kaire, tai pacios destruktyviausios jegos.
    Jos tik ideologija grazi. Socialdemokratija sukele abu pasaulinius karus. Visi diktatiniai rezimai kile is socialdemokratu.

    O zinot kodel. Todel kad kalbant tokias savokas VISAME PASAULI, reikia po pirma realiai issiaiskinti kas tame pasauli vyko. O tame pasauli sugrubinkime savokas, streikus pakelkim iki perversmu lygio, mielieji ponai jums tai reiktu ar ant ALAUS BOKALU ar kur kitur iskalti didziosiomis raidemis. PASAULI NEBUVO NEI VIENO, NEI VIENO MENKIAUSIO PERVERSMO O JUOLAB TEATRALISKO STREIKO, KURIS BUTU PASIBAIGES SU GERESNEMIS PASEKMEMIS SIO PROCESO DALYVIAMS. NEI VIENO!!!

    Masinai VALIOOOOOOOO VALIOOOOOOOOOO URAAAAAAAAAAA tai minia valdoma apsukriu politiku, kurie kovoja pries savo priesininkus politikus. Tai kas liecia streikus. O kas liecia perversmus, KARTOJU NEI VIENAS SOCIALDEMOKRATINIS MINIOS PERVERSMAS ISTORIJOJE NEBUVO SU TEIGIAMOMIS PASEKMEMIS JU DALYVIAMS. Ir tokie procesai turi bendrus savo principus. Yra ju galvos ir prarabai ir minia. Tai plus po ju galvos visada dar susidoroja su savo „TROCKIAIS“. Visada. Terminas paimtas is izymiojo spalio revoliucijos trockio.

    Kad ir imti musu nepriklausomybes perversma, jis tikrai ne tiems teigiamai baigesi kas po tankais lindo, ar zuvusiu seimoms. Ir beje su „Trocku“ ir buvo susidorot. Trockiai tai tie kurie socialdemokratiniu procesu eigoje realiai anapus barikadu stovi . tai yra kovos minioje. Tai dazniausiai naivus is ties idejos prarabai, kurie visada po to tampa plus atpirkimo oziais.

    KARTOJU NEI VIENO!!!

    Nesuprantu kur jus semiates tokiu ideju…

  2. ❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
    Arba pakisit kaip kontargumenta kokia Graikija? Kas taip pat politine klounada, o visi issireikalavimai tiesiog juokingi ir lengvai kompensuojami atgal i izda kitais reguliavimo mechanizmais.

    KARTOJU NEI VIENOS MASOVKES, AR TAI UABo eitynes pas direktoriu kodel keli menesiai atlygis nemokamas, iki valstybiu revoliuciju kurios pasibaige pergale, nepasibaige tai masovkei konstruktyvu.

    Bet kokios eitynes, nuo iki, tai tokiu tipeliu chamiaku, kurie daznai ir nosies nekisa, suorganizuotas reikalas pries savo verslo, ideologinius, politinius ir kitus priesininkus. Arba tiesiog bukas noras pasinaudot esama situacija ir ikasti…. AU AU AU…

    Bet tai neturi is vis nieko bendro su demokratija. Pas mus Lietuvoje politines demokratijos labai daug.
    Pas mus rinka suvarzyta. Pvz Kinijoje atvirksciai, ten pakankamai laisva ir demokratine rinka. Ir absoliutus politinis diktatas.

  3. Išpjauk savo senapušęs

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.