UAB „Anykščių šiluma“ gyvena nelengvai, bet nepanikuoja

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius išplatino gąsdinantį pranešimą, kad mažesnių miestų šilumos tinklai naujo šildymo sezono gali nebesulaukti. Jame rašoma, kad itin griežtas ir nelankstus reguliavimas, šylantis klimatas ir paveldėtos infrastruktūros problemos nemažai daliai Lietuvos šilumos tiekimo įmonių gali tapti neišsprendžiama problema mėginant išgyventi šiltąjį šių metų sezoną. Paklausėme, kokia padėtis UAB „Anykščių šiluma“.

V. Lukoševičiaus teigimu, prie chroniškų šilumos tiekėjų ligų šiemet prisidėjo dar dvi: ypatingai šilta žiema ir vėluojantys atsiskaitymai, kuriuos lemia pandemijos bei karantino sutrikdyta ekonominė veikla. Pasak jo, bendrovė Palangos šilumos tinklai jau kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT), informuodama, kad birželio pabaigoje įmonė taps nemoki – nebeišgalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
V. Lukoševičius rašo, jog visos reguliuojamoje rinkoje veikiančios įmonės gyvena panašiu ritmu – šildymo sezono metu gautos pajamos panaudojamos įmonės veiklos užtikrinimui ir būtiniems remonto ir sistemos atnaujinimo darbams finansuoti šiltuoju laikotarpiu. Tačiau dvi itin šiltos žiemos iš eilės lėmė, kad dalis įmonių negali surinkti pakankamai pajamų net minimalioms veiklos sąnaudoms padengti. UAB „Anykščių šiluma“ direktorius Virgilijus Vaičiulis padėties nedramatizuoja. „Žinoma, pinigų dar visiems trūksta, bet dabar atpigo dujos, mediena. Sąskaitoje lėšų turime, yra sudarytos sutartys kurui, gyventojų mokėjimas po truputį juda, nebent dalis gali pasinaudoti tuo, kad karantino metu leidžiama atidėti mokėjimus. Tikimės išgyventi per vasarą, o paskui lauks šildymo sezonas. Žinau, kad dalyje šilumininkų įmonių labai bloga padėtis, darbuotojams prastovas skelbia. Mes taip nedarome, žvelgiame į ateitį su atsargiu optimizmu“, – apie tai, kad baimintis anykštėnams, kad liks be šildymo ar karšto vandens, nėra pagrindo, kalbėjo V. Vaičiulis.

Linas BITVINSKAS

19 komentarų

  1. Anykščių miestelis, turėdamas miesto teritorijoje upės vagą galėtų įsirengti geoterminę vandens šildymo sistemą, panaudodami upes vagos dugno plotus, o siurblių variklius galėtų maitinti užtvankos vandens sukamos turbinos gaminama energija. Beje, tokioms sistemoms įrengti ir ES paramos fondai teikia ženklią paramą.
    Saugokime miškus nuo iškirtimo ir sukūrenimo drožlėmis kūrenamose katiluose, nes medžiai mūsų visų plaučiai!

    • Paaiškinkite smulkiau, kaip tą šilumą iš upės paduosi į gyvenamus namus,jeigu namuose nėra šilumos siurblių. Ir kiek tokia investicija kainuotų ir kada atsipirktų.

      • Mielai atsakyčiau ir pateikčiau Jums skaičiavimus, bet nesu mero patarėjo poste, nagrinėjančio ES investicinių projektų galimybių studijas. Supraskite sąmoningai, kad ant lėkštelės paduotas produktas skanus, bet už jį reikia susimokėti. Taigi , mieli anykštėnai, jūs esate susimokėję už savivaldybės specialistų veiklos ir darbo paslaugas už patarėjų darbą už mero ir jo komandos narius bei politikus rajono taryboje. Taigi diskutuokite, jeigu pritarimą gausite, data ir apie projekto sąmatą galime kalbėti.
        Beje, namuose įrengus šilumos siurblius, (jeigu jų nėra) ir dabar gaminamą centrinėje katilinėje šilumos energiją išnaudotumėte efektyviau, mažiau sunaudodami kuro žaliavos ir atpigintumėte šildymo kaštus.
        Pastaba – šis pasiūlymas nėra naujiena, bet nevisiems politikams patrauklus, kad skatintų tokią modernizaciją, mažindami centralizuoto šilumos tiekėjo pajamas.

        • Sena naujiena

          Sena naujiena. Pirmas reikalas,tai galima tik teritorijoje kur nėra jokių aplinkosauginių apribojimų. Mūsų atveju yra net 2 apribojimai- regioninis parkas, ichtiologinis draustinis žemiau Andrioniškio. Antra efektyvumas, tiksliau atsipirkimo laikotarpis yra 75 – 85 metai, jei daugiabutis nerenovuotas. Tad renovuotas atsipirks per 200 metų. Trečia- medienos panaudojimas yra svarbus siekiant mažinti CO2 emisiją. Nuo 2035 metų ES įsigalioja kompensavimo mechanizmas skatinantis sukaupto CO2 naudojimą.

          • iš kokių logaritmų imate atsiperkamumo skaičiavimus? Gal naujo daugiabučio pastatymo?
            Beje, saulės energijos panaudojimui draustinio apribojimui nėra. Jeigu savivaldybė tarpininkautų ir prisidėtų prie Valstybės paramos išrūpinimo gyventojams, saulės kolektorių įrengimui ant daugiabučių stogų, tai vasaros metu tikrai katilinės nereikėtų eksploatuoti ir neleisti CO2 į atmosferą.

    • turbut per daug fantastikos prisiskaites.

  2. Gera mintis!

  3. kieno saskaita

    • Žaliasis patrulis

      Investicija pasinaudojant paramos fondų ir ES paramos programų lėšomis. Tai yra apskaičiuotos galimybės, kurios atsiprka per 5-7 m tiesiogiai, o netiesioginė nauda mažinant medienos ir kito kuro suvartojimą, mažėja klimato kaitos poveikis.

  4. seniai reikėjo tau i pencija ,Vaičiuli

  5. Sena naujiena

    Įdomus ekspertas pasirodė. Pradžioje rašo apie geoterminį vandenį, kai jam paaiškini, kad yra aplinkosauginių apribojimų, jis pradeda rašyti apie saulės jėgaines.

    • tik įvairių galimybių išnaudojimas ir veikla , taikant naujai apskaičiuotų technologijų sprendimus dėl būtinų gyvenimo gerovės sąlygų išlaikymo, mažinant centralizuoto monopolininko įtaką, kurio teisės dažnai grindžiamos šališkais politiniais sprendimais, gali duoti miesteliui efektyvesnį energetinių išteklių naudojimą ir gyventojų namų ūkio išlaikymo išlaidų ekonomiką. Taip pat naują ekonominį augimą įvairių verslų, kurių paslaugos būtų reikalingos naujų inžinerinių sistemų įdiegimui ir aptarnavimui.
      Senos, neefektyvios, paveldėtos iš sovietinių laikų šilumos ūkio inžinerinės sistemos ir jų valdymas priklausomas nuo vietos valdžios atstovų, labai populiariai išnaudojamas kiekvienų rinkimų agitacijos metu. Deja, vėliau pasiliekama prie „suskilusios geldos“ , nieko nekeičiant, nes taip patogiau susirinkti reikalingą biudžetą per kontroliuojamą šilumos ūkį.

      • Todėl pasiūlymus, turi duoti specialistai, o ne tamsta. Ko reikia būti prisirūkius, kad pasiūlytum iš upės imti geotermą? Naudoti užtvankos turbinas? Gal geriau stumdyk žolę, pats patrauk ir kaifuok

  6. Sena naujiena

    Įdomus ekspertas pasirodė. Pradžioje rašo apie geoterminį vandenį, kai jam paaiškini, kad yra aplinkosauginių apribojimų, jis pradeda rašyti apie saulės jėgaines. Net tada pradeda nurikablėti apie CO2 neišskyrimą vasaros metu. Jei ekspertas žinotų ekonomikos taisyklės, tai taip nenusikalbėtų. Joks vartotojas nesutiks gautą energiją sunaudoti šiltam vandeniui gaminti, jei parduodamas gauna didesnę naudą. Būtų tas pats, kaip deginti baldus dėl pasišildymo, vietoje to, kad pardavus kelis baldus nusipirkti malkų.

  7. Diskusija komentaruose palietė Anykščių šilumos, kaip savivaldybės valdomos bendrovės monopoliškumą ir neefektyvią enegetinių išteklių naudojimo politiką. Keista , kad bandoma įrodinėti tai, kas privačių verslo atstovų, naudojančių savo veikloje ( patalpų šildymui ir katštam vandeniui ruošti) įvarius šilumos energijos gavimo ir panaudojimo būdus, sutaupma 2/3 lėšų, negu vien tik centralizuoto teikėjo gaminama ir perduodama šildymo ir karšto vandens ruošimo paslauga.
    P.s. ir apie kokius ten kūrenamus baldus nusikalbama tai jau nekomentuotina.

    • Būtų gerai, kad paliestų monopoliškumą nenusikalbėdamas ir neskleisdamas nesąmonių. Pavyzdys apie baldus labai tinkamas. Nes tik kvailys sugeneruotą energiją naudotų šiltam vandeniui ruošti, jei galima ją brangiau parduoti. Tokie kvaili ekspertai gali pasiūlyti statyti atominę jėgainę Ažuožeriuose, deginti šiaudus ir pn. kvailysčių.

  8. ans čia prie ko (virgioks) ? savivaldebilų UAB’as ?

    • kranelį, pro kurį išleidžiami sukritę bačkon pinigai sukinėti gali tik anas su vyr. ekonomi. 🙂 A, jam pasako iš viršaus kurian katiliokan sulaist, kad niekas ir pelanų neatrastų.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.