Viešintų miestelio centre skelbimas kvietė viešintiškius ir svečius į Mindaugo karūnavimo šventę Povilo Jurkšto muziejuje. Į svečius atvyko iš Panevėžio raj. Šilagalio kultūros centro vokalinis kvartetas, vadovaujamas Jono Mališausko. Šventės organizatorė, Viešintų bibliotekos bibliotekininkė Jolanta Mameniškienė pristatė muzikinį kvartetą ir šventę pradėjo jų dainomis. J. Mameniškienė visus pasveikino su Mindaugo karūnavimo švente.
Pirmasis tarė žodį vyriausias Viešintų miestelio vyras, kraštotyrininkas, Viešintų seniūnaitis Algimantas Bekenis. Jis papasakojo apie Viešintų senovę.
– Dar prisimenu, kai per Viešintas ėjo žvyruota ir duobėta Vytauto gatvė. Ją išgrindė akmenimis tik 1939 m. Iš šiaurės pusės buvo prie miestelio prigludęs Ažubalių kaimas. Čia dauguma namų stovėjo galais į kelio pusę – taip buvo ulyčiose. Stogai dengti šiaudais. Prie pat miestelio stovėjo Adampolio vienkiemyje mokykla. Ji veikė nuo 1902 m. Ir man ten teko mokytis. Šis pastatas tik labai „suvargęs“ dar tebestovi. Antroji mokykla pietinėje miestelio dalyje buvo mėgstama mokinių, bet ji sudegė apie 1947 m. Šalia bažnyčios buvo didelis klebonijos pastatas, o prie jo gražus veikiantis fontanas.
Miestelyje buvo apie 13 krautuvių.Veikė vėjinis, garinis ir vandens malūnai, didelė pieninė. Gamino varškę, suko sviestą, kurį eksportavo į Vokietiją. Sovietmečiu 1961-1975 m. Viešintose veikė 25 lovų ligoninė. Dabar Viešintų seniūnijoje žemę dirba tik keletas didelius žemės masyvus valdančių ūkininkų. Jie sugeba su šiuolaikiška plačiabare technika išdirbti žemę ir išauginti gerus derlius. Smulkiųjų žemdirbių kasmet mažėja. Jaunimas, nerasdamas darbo, išvyksta kitur.
Bendruomenės pirmininkas, Viešintų Garbės pilietis Vitas Zaikauskas papasakojo apie Povilo Jurkšto muziejaus rekonstrukciją.
– Buvo suprojektuota sodybos pastatų rekonstrukcija. Keitėsi vadovų nuomonės. Iš šiam muziejui suplanuotų lėšų teskyrė maždaug trečdalį reikalingos sumos, o didžiąją dalį lėšų nukreipė kitų seniūnijų reikmėms. P. Jurkšto sodybos trijų klėtelių rekonstrukciją atliko konkursą laimėjusi įmonė. Namo rekonstrukcijai lėšų nebeliko. Klėtelių vidų teko savo lėšomis patiems įsirengti. Dėkoju viešintiškiams Algimantui Bekeniui ir Vytautui Janoniui už vidaus darbų užbaigimą, lentynų padarymą ir eksponatų nuvalymą ir išdėstymą.
Praėjus trylikai metų nuo P. Jurkšto mirties tik šiemet, gegužės 25 d., minint Poviliuko gimimo šimtmetį muziejus šventinio renginio metu buvo oficialiai atidarytas. Muziejaus raktai patikėti Viešintų bibliotekininkei Jolantai Mameniškienei. Muziejus nėra pastoviai atvertas, bet pirmiausiai susisiekite su muziejų kuruojančia Jolanta. Atvykite, būsite sutikti, viskas muziejuje bus aprodyta ir atsakyta į Jūsų klausimus.
Vitas Zaikauskas jubiliejaus proga pasveikino ir užrišo vardinę juostą bendruomenės narei Jurenai Jonelytei.
Viešintėlių kaimo seniūnaitė Genovaitė Kaušpėdienė visus susirinkusius pasveikino su gražia švente, priminė, kad ne visi Viešintų gyventojai iškėlė vėliavas.
Buvusi mokytoja Renė Marija Juknevičienė prisiminė, kaip pokaryje Viešintos neturėjo didelės mokyklos, o mokinių buvo per 400. Teko mokytis keliuose nedideliuose pastatuose krosnimis apšildomose klasėse. Mokiniai džiaugėsi nors ir sunkiomis sąlygomis galėję mokytis. 1984 metais buvo pastatyta nauja didelė 400 vietų mokykla. Mažėjant gyventojų, Viešintose mokinių liko vos pusšimtis.
Viešintų seniūnijos seniūno pavaduotoja Eglė Sabaliauskienė pasveikinusi šventės dalyvius, įteikė padėkos raštą ir gėles Tautviliui Užai, knygos autoriui apie Viešintų kraštą „Viešintiškių sodybos“ gimimo proga.
Renginio vedėja J. Mameniškienė iš naujosios T. Užos knygos perskaitė Audronės Berezauskienės įvadą „Apie knygos autorių“. Šiame pasakojime atsakingai išvardinti visi jo nuopelnai Viešintų kraštui ir Lietuvai: foto parodos, stendai, didžiulės foto nuotraukos ant drobės, parašytos ir išleistos 6 knygos ir kt. Ten pat išvardinti jo apdovanojimai. Renginio vedėja pakvietė fotografą, 6 knygų autorių, Viešintų bendruomenės Garbės pilietį Tautvilį Užą papasakoti, apie ką rašoma jo naujoje knygoje.
– Keičiantis valdžioms ir santvarkoms keitėsi ne tik ūkiniai pastatai, bet ir gyvenamieji namai, pirmiausia jų stogų dangos ir langai. Knygoje išsamiai papasakota istorija, kaip keitėsi kaimo žmonių buitis, kartu ir pastatai. Tam įtakos turėjo karai, tremtys, kolūkių kūrimas, melioracija ir galutinai kolūkių ir bendrovių išnykimas. Knygoje „Viešintiškių sodybos“ pateikta didelė dalis tvarkingų Viešintų seniūnijos ir buvusių viešintiškių, dabar gyvenančių kitose Lietuvos vietovėse, gyvenamų namų, pavėsinių, skulptūrų, kryžių ir gėlynų nuotraukos. O jei kur pasimaišė keletas žmonių augintinių, ir jų nuotraukas patalpinau knygoje. 512 psl. knyga sutalpino 2 dvarus ir 230 sodybų, viso 1957 spalvotas nuotraukas. Yra iš Viešintų krašto, Laičių kaimo kilusios Gražinos Stasės Bagdžiūnaitės-Repšienės keletas eilėraščių tėviškės tema, – taip savo naujausią knygą pristatė autorius.
Šventė prie sumuštinių ir kavos puodelio tęsėsi dar ilgai. Dainingųjų svečių ir viešintiškių atliekamos dainos taip pat dar ilgai skambėjo, tad namo visi skirstėsi su gera nuotaika.
Aušra Railienė
