Artėja Sausio tryliktoji – data, kurią nešioja širdyje to meto įvykių sūkuryje buvę žmonės, o jaunimas saugo aukos už tėvynės laisvę atsiminimą. Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaiga iš tiesų buvo įspūdinga, įvykis vijo įvykį. O tie įvykiai skatino drąsą, tautinę savigarbą, šeimininkišką požiūrį į kraštą, kuriame gyveni. Televizija prakalbo ne vien tik apie laimėjimus, bet ir ekologines problemas, žydrajame ekrane įspūdžiais dalinosi ekologinių žygių dalyviai, iš rankų į rankas keliavo „Sąjųdžio žinios“.

Laikraščiai prabilę apie tremtį, Rainių tragediją ne taip, kaip vadovėliuose apie Antrąjį pasaulinį karąir buvo labai skaitomi. Sporto sirgaliai tarsi apsvaigę nuo savo drąsos, eidami iš varžybų, skandavo patriotinius šūkius. Sąūdžio suvažiavimai, mitingai, žmonės su Vasario šešioliktosios Lietuvos respublikos kario uniformomis, močiutės vilkinčios tautinius rūbus mitinguose euforijos kupina visa erdvė – tai buvo realybė, bet kartais atrodė, jog tuoj nubusi ir viskas pranyks. Renginiai su dainomis, patriotinėmis kalbomis, ginčais, pasižadėjimai gyventi doriau( visuotinio deficito sąlygomis kažką „parsinešti“ iš darbo buvo normali kasdienybė) – visa tai šviesioji to meto realybė. Labiausiai jaudinantis įvykis – Nepriklausomybės atkūrimas 1990 kovo vienuoliktąją.
Tai atrodė tikras stebuklas. Tų dienų pilietiškumo ir bendrystės jausmai buvo begalo stiprūs. Jie stelbė baimę, savisaugos jausmus.Tačiau šalia euforijos ryškėjo nerimą keliantys ženklai. 1990 – 1991 m. pradžioje energingai buvo ieškomi vaikinai, nenorintys tarnauti svetimoje kariuomenėje. Sausio 8 d. – organizacija „Jedinstvo“ ir LKP (SSKP), pasinaudodama kainų padidinimu, prie Aukščiausiosios Tarybos (AT) surengė protesto mitingą, jo dalyviai bandė įsiveržti į AT rūmus.
AT pirmininkas V. Landsbergis per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios. sausio 9 d. iš lėktuvų platinami atsišaukima ,rašoma, kad Lietuvos Parlamentas ir Vyriausybė veda respublikos gyventojus į pražūtį. Netrukus miestuose pasirodo slegiantį įspūdį keliančios tanketės ir barikados prie savivaldybių administracinių pastatų, kitų valstybei svarbių objektų. Grėsmės nuojauta – stiprus jausmas, tačiau žmonėms, patyrusiems laisvės stebuklą atsiranda didžiulė dvasinė stiprybė, atrodo neįmanoma, vos ne fiziškai skausminga žengti atgal.

1 val. 25 min. tankai pasirodo Karoliniškėse, važiuojantys Televizijos bokšto link, ties „Kometos“ parduotuve pradėjo šaudyti tuščiais šoviniais.

1 val. 50 min. tankai pradėjo supti Televizijos bokštą. Prasideda bokšto šturmas
Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; čia susirinkę apie 20 tūkst. parlamento gynėjų; jie gieda „Marija, Marija“, meldžiasi, dainuoja. Minios pulti kariuomenė nesiryžta.
Sausio tryliktąją kėsinamasi įvykdyti valstybės perversmą kuris baigėsi taikių gyventojų aukomis Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė.

Baltijos kelyje susirinkusią žmonių grandinę, organizatoriai sveikindami iš lėktuvų barstė gėles. Sausio tryliktosios aukos pagerbiamos gedulo gėlėmis. Gėlė, žiedai – gamtos nubudimo, gyvybingumo simboliai. Tačiau jos lydi ir žūtį. Galime rasti daugybę padavimų, kai nuslėptą žūties vietą parodo naujai atsiradęs gamtoje augalas. Tai padavimas apie sedulėlę, seni žmonės sako, kad nesėtos saulutės pražįsta ten, kur žuvo žmogus. Tautosakoje – gėlė kovotojo žuvimo vietoje – tai ženklas, kad visa gamta palankiai priima didvyrišką auką. Žmonės , žuvę gindami savo kraštą, savo vertybes pagerbiami gedulingomis puokštėmis, vainikais, gėlių krepšeliais.

Gedulo spalva – balta. Kai kuriose šalyse žmonės gedėdami net rengiasi baltai. Todėl gedulo gėlės tai baltos chrizantemos, kalijos, rožės, eustomos, balti gvaizdikai. Kuriamos puokštės iš juodųjų kalijų. Gėlės komponuojamos su eukalipto lapais, kitais žaliaisiais augalais, daromos kompozicijos su žvakėmis. Puokštės ypatingos tuo, kad žiedų skaičius būna porinis.

Sausio tryliktoji primena įvykį, kai buvo išreikštas bebaimis patriotizmas. Kuriant puokštę, gali būti prijungiamas patriotinis akcentas, parenkant gėlių puokštę su trispalvės spalvomis.Tam prireikia geltonos, raudonos ir žalios spalvos gėlių. Gražiai dera tarpusavyje didesnės baltos
Pasauyje daugybė gėlių, globalizacija nutiesė kelius tarp šalių. Todėl trispalves kompozicijas galima sukurti itin įdomių kompozicijų iš įvariausių gėlių. Tokias puokštes puikiai sukuria gėlių salonai Glamelija.
Mindaugas Jonušas, „Glamelija“ marketingo vadovas