Šventinis anykštėnų kraštotyrininkų sambūris

Liepos 25 dieną (šeštadienį) Anykščių miesto šventės metu Anykščių viešojoje bibliotekoje vyko kraštotyrininkų sambūris „DRAUGAUKIME – BENDRAUKIME – BENDRADARBIAUKIME“. Šventinį renginį pradėjęs Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius tarė įžanginį žodį apie draugiją, prisiminė džiugias ir liūdnas akimirkas, tylos minute pakvietė visus pagerbti į Anapilį išėjusį Draugijos narį Alvydą Bitiną.

Kraštotyrininkų renginį savo dalyvavimu pagerbė Draugijos narys, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Meras įteikė pažymėjimą ir ženklą – 2019 metų Anykščių rajono Garbės piliečiui kraštotyrininkui prof. dr. Osvaldui Janoniui, kuris praėjusiais metais negalėjo dalyvauti garbingame savo apdovanojime. Meras padėkojo profesoriui už atsidavimą gimtajam Anykščių kraštui, palinkėjo sėkmės ir paprašė nenuleisti rankų, o toliau darbuotis nelengvoje Anykščių krašto praeities tyrėjo veikloje.

Į renginį iš Vilniaus atvyko anykštėnas kraštotyrininkas, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Remigijus Bimba ir jo kolega Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris, Dokumentų priėmimo patikros ir heraldikos komisijos pirmininkas Paulius Vaniuchinas. R. Bimba ir P. Vaniuchinas atvežė Anykščiams unikalią dovaną – atkurtą Seinų, arba Augustavo vyskupo Antano Baranausko (1835–1902) herbą ir įteikė Anykščių rajono merui S. Obelevičiui. P. Vaniuchinas trumpai papasakojo herbo atkūrimo istoriją primindamas, kad pirminiais, nepatvirtintais duomenimis, A. Baranauskas buvo pasirinkęs bajorų Baranovskių giminės herbą nors pats buvo kilęs iš nekilmingos giminės. Pagal išlikusių vyskupo spaudų ir antspaudo ikonografiją, A. Baranausko herbe buvo pavaizduota apversta pasaga su riterišku kryžiumi jos viduje. Virš skydo – trijų lapų karūna su dviem perlais. Virš karūnos – į heraldinę kairę pasisukęs vanagas, pakeltoje dešinėje kojoje laikantis tokią pat pasagą, kaip ir skyde. Jam iš dešinės – pastoralas, iš kairės – mitra. Virš jų – vyskupo skrybėlė su virvelėmis ir kutais. Po skydu ant auksinės grandinės kabojo auksinis kryžius.

Šventinio renginio metu sveikinimų netrūko. Viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka dėkodamas už ilgametę draugystę, nepailstamą veiklą, ieškojimus kraštotyros lobynuose ir kūrybingumą įteikė padėkos raštus visiems kraštotyrininkams 2020-tais metais išleidusiems knygas. Padėkos raštai buvo skirti prof. O. Janoniui, Raimondui Guobiui, Irmai Randakevičienei, dr. Broniui Šablevičiui, Vygandui Račkaičiui ir Rimantui P. Vanagui. Draugijos valdybos pirmininkas T. Kontrimavičius kviesdamas rašyti knygas ranka, nes bibliotekininkai labai laukia rankraščių, knygų autoriams įteikė dovanų rašiklius. Apdovanotas padėkos raštu buvo ir Draugijos narys Tautvilis Uža už kraštotyrininkų sambūrio akimirkų įamžinimą fotografijose. Foto metraštininkui buvo įteiktas kraštotyros darbas su visų praėjusių metų sambūrių nuotraukomis ir renginių aprašymais. Salėje renginio metu veikė paroda „Gimtojo krašto gamta Tautvilio Užos fotografijose“.

Po apdovanojimų buvo pristatyta kraštotyrininkės I. Randakevičienės knyga „Šiaurės eilės“. Kadangi Irma pati pirmoji Anykščių viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams padovanojo savo kūrybos knygas, jos knyga anykštėnams ir buvo pristatyta pirmiausiai. Renginio metu apie knygos autorę ir jos kūrybą kalbėjo A. Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja, Anykščių rajono tarybos narė Dangira Nefienė. Mokytoja pasidžiaugė, kad jai malonu pristatyti savo buvusios mokinės Irmos knygą, tačiau kartu prisipažino, kad kalbėti apie poeziją yra nelengva. „Poezija yra toks menas, kurį kiekvienas suvokia kitaip. Tai gerai, o Irmos eilės skatina galvoti, jausti, stengtis suvokti lyrinio „aš“ egzistencines mintis. Čia yra viduramžių, antikos simbolių, o ir pati Šiaurė – greičiausiai ne vieta, o simbolis, kurio prasmę kiekvienas, ko gero, suvokiame savaip“, – kalbėjo D. Nefienė.

Renginio metu eilėraščius iš knygos skaitė VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė Birutė Venteraitienė.

„Ar pameni,

akvamarininė upė

košdavo vandenį

nebelikdavo atsiminimuose

dar vienos žiemos

dar vienos pelenų spalva dienos

dar vienos žaizdos

dar vieno žodžio

kai sninga

takeliu palei krūmais apsuptas kalvas

nešiojausi dvi skilteles meilės

kol nutolo, išplaukė linguodamos valtys

it žvejų, gyvenusių deltoje, dainos

pameni pranašą Eliją

jis miegojo Horebo oloj

ir aš taip miegu, kai nemyliu

kai nemyliu

miegu kaip upė “ („Kai nemyliu“, p. 16. )

xxx

„Jie bėgo

karališki elniai, bėgo debesų takais

bėgo strėlėmis tiesiai į saulę

bėgo iš mano širdies

snigo lelijomis, snigo dešimtį miegančių metų

kol apledijęs akmuo

virto sniegnešių saule“ <…> („Atlydys“, p. 17.)

Knygos „Šiaurės eilės“ autorė dėkojo visiems susirinkusiems ir renginio organizatoriams už jos pagerbimą ir visiems pageidaujantiems padovanojo savo knygas su autografais. I. Randakevičienę sveikino draugai, giminės, artimieji, bičiuliai ir bendraminčiai.

Netradiciškai organizuotą tradicinį kraštotyrininkų sambūrį užbaigė bardas Algimantas Baronas grodamas gitara ir dainuodamas savo kūrybos dainas.