Suteiktų paskolų palūkanos net nedengė infliacijos

Troškūnų klebono Sauliaus Filipavičiaus teisme liudijęs auditorius Česlovas Maculevičius pateikė skaičius, kaip realiai atrodo S. Filipavičiaus suteiktų paskolų  dydis ir teigė, kad skolinti pinigų kitam nereikalingos licencijos, o gautų palūkanų dydis rodo, kad negalima S. Filipavičiaus skolinimo laikyti komercine veikla, nes kelių per 7 metus su palūkanomis suteiktų paskolų palūkanos net nedengė metinės infliacijos, todėl realiai S.Filipavičius ne uždirbo, o prarado lėšas.

Trečiasis klausimas, kurį tyrė auditorius, tai S. Filipavičiaus teiktos paskolos. Jis kalbėjo, kad rėmėsi FNTT specialistų pateiktais dokumentais ir tuo, ką jie nustatė. „Ten yra du aspektai – teisėta ar neteisėta veikla. Tai tas klausimas. Vartojimo ir komercinės paskolos. Atskyriau šias paskolas. Komercines paskolas Lietuvos bankas neapriboja. Komercinė paskola, jeigu ji nėra susieta su turto įkeitimu, nereikalauja jokios specialios licencijos“, – sakė Č. Maculevičius, nurodydamas, kad neteisėta veikla gali būti tik ta, kuri reikalauja specialios licencijos.

„Peržiūrėjau daugumą paskolų (S. Filipavičiaus suteiktų – red.pastaba) ir jos buvo nekomercinio pobūdžio. Kalbėti, kad jos buvo neteisėtos jokio ekonominio pagrindo nėra“, – sakė Č. Maculevičius.

„Jeigu ir buvo keletas paskolų, tai reikia gilesnės Lietuvos banko rašto analizės. Jame rašoma, kad nors licencija reikalinga, bet tada, jei tai yra veikla“, – sakė jis. Pasak auditoriaus, veiklą liudija tokie požymiai kaip versliškumas, naudos gavimas. „Atlikau tyrimą, kokį palūkanų dydį mano užsakovas gavo“, – sakė auditorius. Pasak jo, S. Filipavičius suteikė tik kelias paskolas, kurios buvo su palūkanomis. Jis kalbėjo, kad per 7 metus nuo 600 tūkstančių apyvartos buvo gauta tik 2,2 procento palūkanų, o jeigu išdalinus per metus, tai palūkanos 1 metams sudarė vos 0,3 procento, kai infliacija Lietuvoje siekė 0,4 procento. Auditoriaus teigimu, nėra pagrindo teigti, kad tai verslo veikla, nes tokias palūkanas kreditus teikiančios bendrovės gauna per tris dienas. „Skaičiai akivaizdžiai rodo, kad tai jokia ne veikla.  S. Filipavičius ne tik negavo naudos, bet jo lėšos per tą laiką net nuvertėjo. Palūkanos nekompensavo tų pinigų, kuriuos jis leido į apyvartą“, – sakė jis.

Č. Maculevičius kalbėjo, kad negalima teigti, jog S. Filipavičius vertėsi skolinimo veikla ir todėl, kad iniciatyva skolinti pinigus buvo ne jo. Be to, pasak auditoriaus, Lietuvos bankas nenustato sumų, kurias žmonės vieni kitiems gali skolinti. „Aš galiu paskolinti ir 10 milijardų, bet negauti naudos“,– sakė Č. Maculevičius, kuris išvis stebėjosi, ar teismai sudarys precedentą, kad Lietuvoje žmonės nebepadės vieni kitiems ir nebeskolins.

(Plačiau – „Šilelyje“)

Linas BITVINSKAS

4 komentarai

  1. tik nereikia čia "išvartyti"...:)

    Prieš dvylika metų paėmiau banke paskolą būstui pirkti. Jau keli metai EURIBOR ir LIBOR minusiniai – tai ir mano paskola jau nebe paskola ? Tai gal ir bankas man prieš dvylika metų ne paskolą suteikė ?

  2. Va cia tiesus pavyzdys apie karjera per lova… Absoliuciai jokio supratimo apie versla, ekonomika, finansu judejima, seselini versla…Tai apie auditoriu… Neaisku ka ir kaip jis baiges, taciau pagal senybini mastyma jo issilavinimas gerokai zemesnis nei Troskunu profkes traktoristo, nes tie bent jau pinigus mokejo skaiciuoti ir zinojo kaip traktoriu vairuoti…

  3. Ačiū kad parašėt matosi kad byla tiesiog parodija. Kas darosi Lietuvoj?

  4. Dievo tarnas

    Už palūkanas skolino pinigus ar skolino be palūkanų. Jei už palūkanas tai gavo naudą. O jei gavo naudą tai VMi apmokestina. O gal tėvas Gorijo nemėgo pinigų?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.