Su kuo valgoma Stambulo konvencija?

 Informacijos šaltinių nestokojame, atsirado net nauja profesija – nuomonės formuotojas. Manipuliavimas informacija, nepagarba skaitytojui ar klausytojui lemia nepasitikėjimo plėtrą.

Sunku susigrąžinti auditorijos pasitikėjimą, kai ji pasimokė, jog jai porcija po porcijos brukama įvairi neteisinga informacija. Antai televizijos žiūrovai stebėjosi, kaip čia gali būti, kad svetima valstybė nemokamai statys atominę elektrinę. Keičiant LR Darbo kodeksą  televizoriai kaito  nuo aiškinimų, jog nauja redakcija geriau gins dirbančiųjų interesus. Perskaitę žmonės įsitikino, kad nuomonės formuotojai darbštūs žmonės.

Todėl, dar ilgai net ir tada , kai bus svarstomi net ir labiausiai žmogaus teises ginantys  teisiniai dokumentai, jie bus skaitomi su nepatiklumu ir baime ar nėra ko nors tarp eilučių.

Ir štai laiku, kai dėl karantino  pasikeitė buitis, gyvename uždarą gyvenimą, be pramogų, verslas patiria nuostolius, kažkas nesulaukia paramos,, kai visos intelektinės pajėgos turi būti sutelktos pandemijos plitimo stabdymui ir blogų pasekmių švelninimui, tokioje įelektrintoje psichologinėje atmosferoje svarstome Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo  ratifikavimą.

 Tokioje streso ir įtampų aplinkoje visuomenę supriešinti gali bet kokia  nepakankamai aiškiai išdėstyta informacija, o žmonių sąmonę greičiau pasiekia bet kokia sąmokslo teorija. Taigi, laikas ramiai apsvarstyti, įvertinti teiginius už ir prieš nėra tinkamas.  Daugelį jaudina atkaklumas ir skuba, siekiant ratifikuoti konvenciją šalies parlamente. Konvencija vienija 47 valstybes. Tai detalus  apie 30 lapų  dokumentas, kuris įsigalioja konkrečioje šalyje po to, kai ją ratifikuoja šalies parlamentas.  11 valstybių nėra ratifikavusios konvencijos,  Lenkijoje diskutuojama apie jos denunsavimą. Ji įgyvendinama per nacionalinę teisę, tačiau taikoma tarptautinė kontrolė.

  Pavadinimas nurodo, jog dokumento tikslas ginti moteris, tačiau tekste aiškinama, kad  šalims, ratifikavusioms konvenciją „nurodoma ginti aukas nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, religijos, amžiaus, šeiminės padėties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės“. – citata iš spaudos.

 Tai rodo, jog galimos įtampos, taikant konvenciją dėl žmonių religinių įsitikinimų, tėvų ir vaikų dvasinio ryšio  galimų ignoravimų. Vaiko teisių agresyviu gynimu jau nusivilta. Bijoma, kad, vykdant konvencijos nuostatas, gelbstint vaikus, kaip smurto aukas dėl sakykim, subjektyvaus ar šališko traktavimo, prasto dokumento vertimo, gali nukentėti tėvų, dvasinių vadovų autoritetas,  vaikai bus blaškomi tarp kelių vertybinių orientacijų,  auklėjimas gali tapti neveiksmingas,  kad vaikai gali prarasti psichologinį ryšį su šeima, nepatirti vaiko gyvenime būtinų emocinių potyrių, kuriuos suteikia šeima augs be pavyzdžio, padedančio identifikuoti save kaip vyrą ar moterį. Įaudrintoje atmosferoje  neapsižiūrėjimas, verčiant tekstą įaudrino  konvencija besidominčius Lietuvos žmones.

 Antai  biologinis reiškinys lytis tapo traktuojamas, kaip socialinis reiškinys. Dar įdomiau atrodė tolesnis aiškinimas, kad lytis tai ne gamtos duotybė, bet kažkokie susiformavę bruožai, kuriuos lyg ir pagal susitarimą galima priskirti vienai ar kitai lyčiai. Toks aiškinimas labai praplečia lyties identifikavimo ribas. Vėlesniuose komentaruose aiškinama, kad tai  gal būt nėra tikslus vertimas. Jog tekste kalbama apie, visuomenėje susiformavusias  tradicijas priskirti tam  tikrus vaidmenis skirtingų lyčių asmenims ir kadangi jie gali būti nepageidaujami atsiranda smurtas, arba smurtą kentėti verčia vaidmuo.

 Bet tuo, kas parašyta, tuo ir vadovaujamasi. O čia galimi visokios išvados ir sprendimai. Gal pasakymas – „sveika mažute“ moteriai subjektyviai bus suprastas, kaip žeminantis, menkinantis ir ji bus pripažinta auka. 

  Esam nuolat kintančių gyvenimo sąlygų, trukdančių planuoti ateitį sūkuryje. Sunkus paveldėjimas yra alkoholizmas ir kitos priklausomybių ligos. Tačiau turime įstatymus ir smurto prevencijai,   nustatyta atsakomybė  už smurtinius nusikaltimus, vykdoma pagal šalies galimybes smurtautojų resocializacija. Jei trūksta kokio įstatymo jį galima priimti, tokį, koks reikalingas Lietuvai.

 Tai kodėl, kai žmonės ir taip jaučia logišką ir nelabai logišką kontrolę kiekviename žingsnyje, dar perduoti dalį suvereniteto kažkam toli nuo mūsų gyvenimo būdo.

Visuotinės tragedijos metu tikėjimas sustiprėja, teikia vilties dėl ateities. Todėl  jautriai reaguojama į konvencijos teiginį „Šalys užtikrina, kad kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ nebūtų laikomi bet kokių smurto veiksmų, įtrauktų į šios Konvencijos taikymo sritį, pateisinimu“.

 Smurtas apskritai turi būti išgyvendintas iš žmonių tarpusavio santykių. Todėl kyla abejonių, kad užaštrinta smurto prevencija  ir  apsauga nuo jo vienai socialinei grupei, vienai lyčiai gali dar labiau supriešinti lytis. Vyro smurtautojo įvaizdžio kūrimas santuoką daro nepatrauklia. 

Visuomenė be smurto – tai graži ,bet iki šiol neįgyvendinta svajonė. Polinkis smurtauti rodo smurtautojo asmenybės deformacijas: individas stokoja savitvardos, yra agresyvus dėl sukaupto streso, psichinių ligų ar asmenybę ardančių priklausomybių. Daugelis smurtautojų  nesugeba numatyti ar įvertinti  savo elgesio pasekmių.

 Jiems reikalinga psichologinė pagalba, resocializacija.  Daugelį smurto protrūkių lemia stresas dėl nepalankių socialinių priežasčių: nedarbo, skurdo, karo meto sąlygų.  Bet iš arti savi skauduliai geriau matyti.

Mindaugas Jonušas

6 komentarai

  1. to autoriui

    kodėl nutylite, kad ši konvencija parengta ir skirta Azijai ? Ar paneigsite, kad vienas iš tikslų buvo daryti įtaką musulmoniškiems kraštams, jų tradicijų ir papročių keitimui ? Geriau panagrinėtumėte, kodėl visa tai dar nepavyko… 🙂

  2. vazelinu

  3. pastebėjimas

    Kam čia siūlote tai kas mums visai nepriimtina. Konvencijoje paslėpta tai ko papraastai paskaitęs nei rasi nei suprasi. Po tais socialinės lyties ir panašiais pavadinimais paslėpta tai kas išlįstų ratifikavus konvenciją. Ar jūs norėtumėt, kad jūsų vaikai ir anūkai jau daržely būtų mokomi neskirti lyties, t.y šiandien tu berniukas o rytoj mergaitė . O ką jau kalbėti apie vienalytes santuokas ir iš jų išplaukiančias teises. Tai mums nereikalinga, nepriimtina, žalinga.Teisiniai, turtiniai, paveldėjimo klausimai gali būti sprendžiami pagal jau dabar galiojančius įstatymus , o apie moterų teisių gynimas tik priedanga. Mūsų moterys teisių turi labai daug. Tik reikia įgyvendinti jų taikymą ir ne popierinį, o realų. Šeimos turi turėti darbus, turi normaliai veikti vaikų lavinimo sistemos, t.y darželiai, mokyklos. Turi būti mažinama socialinė atskirtis. tada ir smurto nebus.

  4. Kvazimodas

    ❓ ➡ 🙄 💡 👿 😥 ❓
    Kai zmones komentuoja sia konvencija mes turime eilini karta sventoje zemeje tragikomedija. Butent kaip si konvencija komentuojama neisigilinus i jos teksta. Juokingiausia kad labiausiai teksto nesuprato tie, kurie kitus kaltina kad jie teksto nesuprato..
    Tam kad skaityti si teksta, reikia skaityti anglu kalba, butent tragikomiskas yra Lietuviskas teksto varijantas… Jei atmetus tuos kurie is vis teksto neskaite, tai esme tame kad vyksta visiskas nesusipratimas kas yra angliskai vadinamas Gender. Lietuviskai socialine lytis…
    Jo istakos prasidejo nuo feminisciu judejimo… Kai jos atrado sociumuose egzistuoja socialines lyties roles… Kas pridera moterims, kas vyrams, atrado kad sios roles neteisingos pagal nusistovejusias tradicijas ir prasidejo aktyvus feminisciu judejimas pries lyciu diskriminacija ir lygias moteru teises visuomeneje su vyriska lytim.
    Veliau isijunge i sio klausimo kaip socialines lyties(gender) nagrinejima mokslininkai, pradejo nagrineti kiek is tiesu lytis gali realiai itakoti gebejimus vienai ar kitai socialinei rolei. Ir jei biologiniam lygi siuos skirtumus atrasdavo nelabai drisdavo juos atvirai pateikti, nes rizikuodavo feminisciu aktyvisciu neigiamos atakos. Veliau gender reiskinys gana placiai pradetas nagrineti.. Kad butu aiskiau pvz ar yra skirtumas tarp lyciu kosmoso ekspedicijose ir pan… Ir labai daznai si savoka anglosaksineje kalboje pradeta taikyti placiai ten kaip madinga savoka visiskai ne pagal paskirti, kaip praplecianti lyciu suvokima kaip pasenusi. Nors kas idomiausia butent Gender savoka nagrinejama kaip procesas kuris yra negatyvus. Pvz moteru role atsilikusiose azijos salyse… Ir patys mokslininkai teige kad negalima lyginti Gender(socialine lytis) savokos su Sex(lyties) savoka, bet visokio plauko madingu postmodernistiniu vakareliu nemoksos, butent Gender savoka pradejo naudoti kaip lyties savoka, ar praplecianti lyties savoka. Nors pasikartosiu feministes Gender reiskini naudojo kaip negatyvu, atgyvenusi….

    Toliau einam prie konvencijos, is tikro pacios konvencijos tekstas ir nuteiktas pries Gender reiskini, socialines roles ir norejo i ji itraukti ypac azijos salis, kame moteru diskriminacija gana didele.. Tai yra aukstas negatyvus Gender(tradiciniu socialiniu roliu) reiskinys. Ir ilgas tekstas pries diskriminuojanti moteru smurta ir nelygybe, trumpiai aiskiai apibrezia kas tai yra Gender reiskinys.. 3 straipsnio C dali.
    Kuris angliskai smaba taip:
    “gender” shall mean the socially constructed roles, behaviours, activities and attributes that a given society considers appropriate for women and men;

    Lietuvos sventosios mergeles versdamos si straipsni ir nesuprasdamos ka vercia tiesiog pagal zodyna, Gender apibrezima prilygino
    Sex Lyties savokai. Ir apie ka kalbedavo Gender reiskinio nagrinetojai ir pries jo negatyva kovotojai aktyvistai, sventosios mergeles savo vertime eme ir Gender reiskini prilygino Lyties savokai ir skamba taip.

    lytis – socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra
    visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams;

    Va butent sio 3 straipsnio C dalies Lietuviska interpretacija su savo vertimu, kuri parodo ne kas yra socialine lytis, o socialine lyti prilygino lyciai. Ir pagimde pilna neaiskiu orientaciju, translyciu asmenybiu mistines santuokas ir roles. Nes butent Lietuviai savo interpretacijose panaudojo madinga postmoderniu vakareliu nieko bendro su mokslu neturinti Gender savokos interpretacija…

    Isvengiant painiavos Lietuviskai 3 straipsnio c dalis turejo skambeti taip:

    SOCIALINE LYTS – socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra
    visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams;
    Ir po to moksliskai o ne politines primadonos Ausrines interpretacijomis, wikipedijoje Lietuviskai aiskiai isdestyti kas yra socialine lytis kaip procesas o ne lyties nustatymas, ka atliko sventa zemele.

  5. Minedas sako, Minedas žino.

Komentuoti: Aišku Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.