Smulkieji ūkininkai jau gali gauti bedarbio statusą

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pakeitimams, asmenims, kurie vykdo individualią žemės ūkio veiklą, ar turintys žemės ūkio valdą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis mažesnis kaip 4 ekonominio dydžio vienetai, gali būti suteikiamas bedarbio statusas.
Užimtumo įstatymo pataisos buvo priimtos 2019 m. gegužės 28 d. ir įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmąsias šių metų dienas, dėl bedarbio statuso kreipėsi 19 ūkininkų.
Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis, praėjusiais metais buvo daugiau kaip 120 tūkst. asmenų, kurių valdų dydis mažesnis už 4 EDV.
„Sodros“ duomenimis, 43 proc. arba 45, 9 tūkst. žemės ūkio valdą ar ūkį, kurių ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, įregistravusių asmenų yra dirbantys pagal darbo sutartis arba yra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektai.
Gyventojai, netekę darbo, bet turintys net ir nedidelę žemės valdą ar ūkį, iki šiol neturėjo teisės į bedarbio statusą ar išmokas, nors valstybei buvo mokėję visus nustatytus mokesčius. Nebuvo paisoma ir fakto, ar iš tos žemės žmogus gauna kokių nors pajamų. Žemės lopinėlį turintys asmenys negalėjo dalyvauti darbo perkvalifikavimo procese, nes Užimtumo tarnyba negalėjo šitos paslaugos finansuoti. Pagal galiojusias Užimtumo įstatymo nuostatas bedarbio statusas nebuvo suteikiamas arba panaikinamas visiems, be išimties, fiziniams asmenims, kurie yra įregistravę žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapę ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu, t. y. vykdė individualią žemės ūkio veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar iš šios veiklos gaunamos pajamos padengia sąnaudas ir užtikrina bent minimalų pragyvenimo lygį.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, nuo šių metų smulkieji ūkininkai, ar nedidelę žemės valdą turintys asmenys, kai valdos dydis yra mažesnis nei 4 EDV ir kurie per paskutiniuosius 30 mėnesių bus dirbę ir mokėję mokesčius ne trumpiau nei 12 mėnesių, gali gauti bedarbio pašalpą. Turintiems bedarbio statusą, Užimtumo tarnyboje taip pat teikiamos darbo rinkos paslaugos – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant, įsidarbinimo galimybių vertinimo ir individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos bei taikomos užimtumo rėmimo priemonės.
Įsiregistravus Užimtumo tarnyboje prieš suteikiant asmeniui bedarbio statusą, yra vertinama VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) pateikta informacija dėl žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominių dydžių už praėjusių metų mokestinį laikotarpį. Duomenis už praėjusius metus ŽŪIKVC teiks per pirmąjį einamųjų metų mėnesį. Registravimo Užimtumo tarnyboje paslauga asmenims, kurie vykdo individualią žemės ūkio veiklą, teikiama bendra tvarka, papildomai jokių dokumentų pateikti nereikia.
Sausio pirmosiomis dienomis į Užimtumo tarnybą kreipėsi 12 ha ūkį turinti Elena Jokimienė.
Viena gyvenanti moteris augina du nepilnamečius vaikus, vyras šeimą paliko. Neturėdama technikos nei galimybių žemę dirbti, ją moteris patikėjo kitam savo kaimo ūkininkui, o pati dirbo netoliese esančiame mieste, nedidelėje privačioje įmonėje.
Deja, prieš kelis mėnesius ši įmonė buvo likviduota ir moteris liko be darbo ir pajamų. Elena savo ūkelyje laiko karvę, auginasi telyčią, turi daržą. Jos ūkio pajamos tėra tik iš parduoto pieno, kurios per mėnesį nesiekia nei 100 eurų, bei kartą metuose gaunamos simbolinės išmokos už kelis greta sodybos pasiliktus hektarus.
Daugiau kaip 30 metų darbo stažą turinti 51 m. moteris iki šių metų pradžios neturėjo teisės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso ir pašalpos, nors daug metų buvo mokėjusi visus su darbo santykiais susijusius mokesčius. Pagrindinė kliūtis buvo turimas žemės lopinėlis. Kaip pragyventi ir išlaikyti dar du vaikus, sumokėti visus mokesčius, vienišai mamai tapo rimtu iššūkiu.
Darbo paieškos tokio amžiaus moteriai buvo nesėkmingos, mat darbdaviai labiau linkę priimti jaunus žmones. Vienintelė galimybė gauti bent laikinai šiokią tokią finansinę paspirtį ir tikėtis, jog per tą laiką pavyks rasti darbą ar persikvalifikuoti, buvo kreiptis į Užimtumo tarnybą. Elenai net baisu pagalvoti, ką būtų reikėję daryti, jei nebūtų įsigalioję Užimtumo įstatymo pakeitimai ir dėl turimo lopinėlio žemės negautų bedarbio pašalpos. Pasak moters, į Užimtumo tarnybą jai nebuvo lengva kreiptis – teko įveikti psichologinį barjerą, mat visą gyvenimą daug dirbo ir nesitikėjo, kad kada nors gali tekti prašyti pašalpos.
Rasa SMILGYTĖ, www.agroeta.lt

5 Komentarai

  1. Gražu, dabar dar ir bedarbiais registruosis

  2. Dabar daug atsiras smulkiu ukininku

  3. Visi dabar atvažiuos su visureigiais į užimtumą tarnyba, da ir kruopų nes jie tokie nuskristi

  4. Turiu 6 ha žemės,pajamos svyruoja tarp Rokiškio sūrio ir Achemos grupės. Baigiau statyti pajūryje vilą greta Landsbergių ,dotacijų gaunu daugiau nei anūko žmona Austėja , džipus keičiu kaip kojines.Jei rimčiau baisiausias pavydas ubago ubagui. Prieš 30 metų tarnavau sovietų kariuomenėje , dabar žmona dirba užsienyje.Galiu konstatuoti jog baisiausias padaras yra lietuvis lietuviui.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.