Sigitas Tamkevičius: „Atverkime savo širdis vilčiai pasitinkant Išganytoją“

Adventas – vilties ir pasiruošimo metas. Laukdami atkeliaujančiojo į šį pasaulį dieviškojo Kūdikio, daugiau meldžiamės, mažiau linksminamės, stengiamės dažniau dalintis tuo, ką turime, su stokojančiaisiais. Tačiau šiais metais išgyvename ypatingą laiką. Pandemija, nežinia, nerimas dėl rytojaus kone kėsinasi atimti Advento ir Kalėdų laiką ir džiugesį. Tačiau kardinolas Sigitas Tamkevičius teigia, kad ir šis laikas gali tapti palaimingu kadangi priverčia daugiau pabūti su savo šeima bei savimi. Apie tikrąją Advento ir šventų Kalėdų prasmę Mindaugas Jonušas kalbasi su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi.

-Kardinole, papasakokite kokios buvo šventos Kalėdos Jūsų vaikystėje, kokie yra likę prisiminimai?

-Iš vaikystės dienų atmintyje yra išlikusios Kūčios ir Bernelių Mišios. Prie Kūčių stalo susėsdavome tėvai ir mes, keturi broliai. Tėvelis ant stalo paklodavo šieno, mama užtiesdavo baltą staltiesę ir išdėliodavo Kūčių vakarienės valgius. Vėlai vakare sėsdavome prie stalo ir pasimeldę lauždavome iš bažnyčios parsineštus paplotėlius, kuriuos tėvelis visiems padalindavo. Iš Kūčių vakarienės valgių man labiausiai patikdavo kūčiukai su aguonomis. Šv. Kalėdų dieną visuomet eidavome į Bernelių Mišias, kurios būdavo aukojamos labai anksti. Kadangi labai anksti pradėjau patarnauti Mišiose, todėl per Bernelių Mišias visuomet būdavau prie altoriaus. Labiausiai patikdavo kalėdinės giesmės, kurios atrodė nepaprastai gražios. 

-Kuo skiriasi Jūsų vaikystės Kalėdos nuo šių dienų?

– Vaikystės Kalėdos yra palikusios pačius šilčiausius prisiminimus, nors daug ko anuomet nesupratau. Dabartinės Kalėdos panašios į vaikystės Kalėdas; skirtumas tik tas, kad dabar švenčiu giliai suvokdamas, kokį tikėjimo slėpinį  šv. Kalėdos primena.

-Lietuvoje vos užgęsta Vėlinių žvakės miestai dabinasi papuošimais. Ar tai netrukdo adventiniam susikaupimo laikui?

– Kas ko ieško, tą ir randa. Kam rūpi tik medžiaginiai dalykai ir dovanėlės, Adventą praleidžia vienaip ir mato tik žiburėlius ir kalėdinių dovanėlių ieškojimą, o kas supranta Kalėdas, kaip Jėzaus Gimimo šventimą, tas suvokia, kad tokiam įvykiui reikia pasiruošti. Manau, kad rimtam tikinčiam žmogui prieškalėdinis šurmulys nepakenkia.

-Netrukus išgyvensime Adventą  kuom jis šiais metais  kitoks nei įprastai?

-Visi išgyvename nelengvą pandemijos laikotarpį. Tačiau šis laikotarpis gali būti ir palaimingas, kadangi priverčia daugiau pabūti su savo šeima bei savimi, ir sustoti ties tais klausimais, ties kuriais paprastai nesustojama. Didžiausia žmogaus bėda, kai jis bėga, perka, pasineria į virtualią erdvę, ir beveik nepalieka laiko pamąstyti apie pačius svarbiausius dalykus: kokia gyvenimo prasmė? Ko vertas mano gyvenimas?  Koks mano santykis su Dievu?

-Kaip tinkamai išgyventi advento laiką ir nepasiduoti komercijai?

-Advento metu sąmoningam tikinčiajam žmogui reikėtų skirti laiko gerai dvasinio turinio knygai. Ją gali pakeisti internete randami geri straipsniai apie tikėjimą, krikščioniškojo gyvenimo ugdymą ir pan. Labai gera, kas dalyvauja Advento rekolekcijose. Sveikas protas padiktuos, ką reikėtų daryti, kad rimtai būtų pasiruošta švęsti Jėzaus Gimimą, pavyzdžiui, gal atsilikti gerą išpažintį, gal kažkiek pakeisti gyvenimo kryptį? 

-Kaip išgyventi tikras Kalėdas pandemijos metu?

– Pandemija tiesiog negali sukliudyti švęsti Kristaus Gimimą, atvirkščiai, gali tik padėti. Iš tikrųjų, šv. Kalėdos yra šeimos šventė, o pandemija kaip tik padeda daugiau būti šeimos ratelyje. Prisimenu ne vienas Kalėdas praleidau lageryje. Tenai buvo tikras karantinas, bet jis nė kiek nesukliudydavo išgyventi Kalėdų slėpinį.

-Ko reikia, kad žmogus sutiktų užgimusi Kristų savo gyvenime?

-Reikia vieno ir paties svarbiausio dalyko – įsileisti Kristų į savo gyvenimą, kad tikėjimas nebūtų tik graži tradicija, bet kad ką bedarytume, ką beplanuotume, vis pamąstytume, ar tai sutinka su Dievo valia. Mūsų sąžinė, jei  ji neužmigdyta, signalizuoja, ar einame Dievo rodomu keliu. Tas kelias yra tiesiog įrėžtas į mūsų žmogiškąją prigimtį.

-Sakykite, kaip tapti dovana kitam?

– Jėzus, skelbdamas gerąją Naujieną, mokė žmones mylėti taip, kaip jis mylėjo – net paaukojant gyvybę už draugus. O tie draugai esame mes visi. Jeigu nuosekliai laikomės krikščioniškojo tikėjimo, mes turime eiti šiuo meilės ir tarnavimo keliu, o tuomet ir tampame dovana žmonėms, kurie prisiliečia prie mūsų gyvenimo.

-Kokios jums, kaip kardinolui bus šios šventos Kalėdos?

-Nei kardinolystė, nei jokie kiti titulai nieko negali pridėti prie Šv. Kalėdų suvokimo bei šventimo. Kristaus Gimimas giliausiai išgyvenamas tik tuo atveju, kai turima rami ir žmones mylinti širdis. Šito linkiu ir sau ir visiems.

-Ačiū už pokalbį.

8 komentarai

  1. Straipsnio pavadinimas trumpas,bet jame net dvi klaidos.

  2. Elementus vulgaris

    Arba korespondentas – beraštis, arba redaktorius – girtas. Arba tokių rašytojų mokytojus reikia mokyti kaip mokyti…

  3. Ačiū, kordinole, Jūsų žodžiai labai pakelia

  4. apie save

  5. Ačiū už tokį gražų straipsnį. Daugiai tokių straipsnių….

  6. Gerai, kad žmonės skaito, gerai, kad yra ne abejingi kalbos taisyklingumui. Tačiau visi mes kažko neišmokome mokykloje. Blogai, kai taktas nebežinomas dalykas ir kad pagieža veržiasi ugnies stulpu net prieš Kalėdas. Reikėtų atidžiau perskaityti tekstą ir suvokti šiuos straipsnio žodžius:“ Kristaus Gimimas giliausiai išgyvenamas tik tuo atveju, kai turima rami ir žmones mylinti širdis. Šito linkiu ir sau ir visiems“ Tegu šie linkėjimai išsipildo.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.