Sekminių šventė Budrių bendruomenėje – daug karosiukų ir daug kiaušinių…

Pavasario renginius bibliotekoje planuojantys skaitytojai pareiškė norą, kaip ir praeitais metais, suorganizuoti Sekminių šventę pagal senąsias lietuviškas kaimo tradicijas. Todėl ilgai netrukus šventė buvo suplanuota.

Šiemet Sekminių šventė prasidėjo labai anksti, nes žvejų klubas „Saulažuvė“ sumąstė šmaikščias žvejų varžybas, kurių šūkis: „Karosų pragyvenimo sąlygų gerinimas“. Susirinko žvejai 7 valandą ryte ir nutarė pagauti 100 karosiukų ir paleisti juos į Budrių ežerą, kur daug vandens ir maisto, nes kūdrose jų privisę begalės, tad  „stumdosi“ jie ten vargšai alkani. Startavus varžyboms, žvejai nelabai stebėjo plūdes, daugiau kalbėjo apie jau išplaukėjusius javų laukus ir spėliojo,  koks tas derlius bus, pasakojo, kaip pavasariniai darbai sekėsi. Vyriausias žvejys Juozas pajuokavo, kad karosai sutemps meškeres į kūdrą ir nebus kuo gaudyti… Bet tų karosiukų buvo tiek, kad pabaigoje varžybų vietoj planuoto šimto, buvo pagauti net du šimtai keturi. Juos į ežerą  nuvežė visų žvejų įpareigotas Dalius Dapkus. Tiesa, jis labai abejojo ar tiems karosams pasisekė, nes ežere laukia alkanos lydekos. Gal kitais metais varžybų šūkis galėtų būti: „Paleisk karosą – pamaitink lydeką“.

11 valandą prie bendruomenės namų susirinko piemenaitės ir taip vadinamo Lietuvos žalmargių komiteto įgaliotas kerdžius, kuris rankose laikė pluoštą baudos kvitų, nes daug kas kaime karvių nebelaiko, todėl gavo baudos kvitus susimokėti – 10 kiaušinių. O tie, kurie dar išlikę tikri kaimo patriotai, buvo apdovanoti padėkomis už karvučių laikymą.  Aplankytieji buvo apdovanoti svyruoklio beržo šakelėmis, kad namus pasipuoštų ir karvutes apvainikuotų prieš Sekmines. Niekas nesiginčijo dėl baudų, todėl buvo surikta 210 kiaušinių, kurie nukeliavo į Budrių kaimą, į Linos ir Sauliaus Sriubų sodybą, kur 19 valandą turėjo prasidėti vakarinė Sekminių šventė.

Nuo 17 valandos prie didelio klojimo rinkosi nekantriausieji. Kūrenosi lauželiai, kurie „gamino“ žarijas kiaušinienei kepti. Prie sodybos teritorijoje esančios kūdros atvažiavo autobusiukas, pasirodo,  čia atvyko mobili pirtis iš Dabužių. Tai Dabužių bendruomenės dovana Sekminių šventei. Trys automobiliai atvežė gausų būrį svečių iš Ukmergės rajono.  Atvyko III Antakalnio kaimo bendruomenė, kurios kolektyvas buvo pasirengęs groti ir dainuoti, o dar Kavarsko moterų seklyčia šaunų akordeonistą atsivežė. Taip pat dainomis susirinkusius svečius stebino Urtė Juknaitė. Visi suprato, kad Sekminių vakaronė tikrai bus linksma ir tranki. Sulaukė budriečiai ir Kavarsko parapijos klebono Nerijaus Vyšniausko, ir Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus. Prieš prasidedant vakaronei,  Kavarsko parapijos klebonas priminė, kad ne taip seniai kiekvienas duonos kąsnis vaikų buvo uždirbamas sunkiai, o sūris ir lašiniai buvę prabangos dalykai. Klebonas džiaugėsi Sekminių šventės prasme Lietuvos kaime ir, kad senosios tradicijos neužmirštamos ir šiandien.  Merui S. Obelevičiui buvo surengtas Sekminių papročių egzaminas, kurį jis sėkmingai išlaikė, tad buvo apdovanotas ąžuolo vainiku. Suskambo muzikos garsai, dainos. Pakvipo ant laužo kepama kiaušinienė. Šventės dalyviai gardžiavosi Sekminių patiekalais ir dalinosi smagiomis istorijomis. Anot senovinių papročių, sočiai ir smagiai atšvęstos Sekminės garantuoja gerą derlių ir laukų apsaugą nuo krušos ir liūčių.

Tariu nuoširdų ačiū bendruomenės nariams ir svečiams, kurie stengiasi puoselėti bei išsaugoti senuosius kaimo papročius.

Valentinas Gudėnas

 

 

2 komentarai

  1. Ot kur moka žmonės švęsti

  2. gera buvo skaityti. Kaimas nemirsta, gyvena, dirba ir moka graziai svesti. Sekmes visiems.

Komentuoti: Algis Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.