SAVAITGALIO PASKAITYMAMS IR PAMĄSTYMAMS

Penki dalykai, kad jau šiemet atvyktų į Lietuvą daugiau negu išvyktų

Prasidėjus jau ketvirtajai šio Seimo sesijai būtina kuo greičiau imtis veiksmų ir pasiųsti signalą emigravusiems, kad Lietuva rimtai pasirengusi tapti talentų traukos vieta. Tik taip galima apversti emigracijos statistiką, kuri kol kas nedžiuginanti. Vien pernai Lietuva neteko daugiau negu 28 tūkst. gyventojų, arba tiek, kiek gyvena Jonavos mieste.

„Ir nors susigrąžinti nuo Nepriklausomybės atkūrimo prarastą milijoną gyventojų yra ilgas darbas, penki svarbiausi dalykai leistų sąlyginai greitai pasiekti, kad į Lietuvą grįžtų daugiau negu išvažiuotų“, ‒ apie parengtą emigrantų susigrąžinimo planą kalbėjo KTU Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas.

Darbo jėgos apmokestinimas

Labiausiai paskatintų emigrantus grįžti į Lietuvą jiems pasiūlyta norima darbo vieta, už kurią mokamas panašų pragyvenimo lygį užtikrinantis atlyginimas kaip užsienyje. Taip mano 44 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuvoje nėra pakankamai gerai apmokamų ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, nes užsienio investicijos nuteka į tas šalis, kuriose taikomos „Sodros“ lubos ir talentus samdytis pigiau. Ten nuteka ir mūsų emigrantai. „Sodros“ lubos yra minimali būtina sąlyga, kad Lietuva būtų patraukli šalis investuoti ir kurti patrauklias darbo vietas.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų (51 proc.) pritartų „Sodros“ lubų įvedimui, jeigu tai paskatintų darbo užmokesčio augimą, parodė minėtas tyrimas.

Svarbu pasakyti, „Sodros“ lubos turėtų apčiuopiamą poveikį tik tokiu atveju, jei jos neviršytų 5 vidutinių darbo užmokesčių, kitaip teigiamo efekto nepasieks.

Užsienyje dirbančių ar studijuojančių lietuvių bei užsieniečių pritraukimo programa

Turi būti parengtas informacinis paketas užsienyje studijuojantiems ir dirbantiems lietuviams, o taip pat užsieniečiams. Darbo Lietuvoje pranašumus reiktų detalizuoti pagal profesines grupes: IT specialistams, mokslininkams, gydytojams, inžinieriams, finansininkams, kitoms grupėms. Atsakinga institucija turi parengti emigrantų ir užsieniečių pritraukimo programą, suplanuoti priemones ir jas įgyvendinti.

„Kur begyvenčiau – Briuselyje, Varšuvoje, Niujorke ar Vašingtone – sutikus bendraamžius iš Lietuvos kalba pasisukdavo apie galimybę grįžti į Lietuvą. Retas užsienyje studijuojantis ar dirbantis lietuvis kategoriškai atmeta tokią galimybę. Tačiau dažnai nuo realaus pasiryžimo grįžti žmones atbaido baimė nerasti Lietuvoje sau įdomios veiklos ir galimybių pritaikyti užsienyje įgytas žinias ir įgūdžius. Svarbus yra ir visuomenės požiūris į užsienyje mokslus baigusius ar profesinės patirties įgijusius jaunus žmones. Turėtume aiškiai komunikuoti, kad jie, jų patirtys ir žinios yra laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Manau, tai išsklaidytų abejones daugelio abejojančių galvose“, ‒ sakė „Kurk Lietuvai“ programos dalyvė Kristina Belikova.

Galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos žmonių yra vienas svarbiausių argumentų užsienio investuotojams apsispręsti investuoti Lietuvoje ir kurti čia aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. „Tai yra tarsi uždaras ratas: kol Lietuvoje trūksta talentų, neateina užsienio investicijos, o talentai negrįžta, nes nėra pakankamai sukurta aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Turime parengti aiškią programą, kuri potencialiems investuotojams būtų signalas, kad Lietuva įsipareigoja pritraukti jiems reikalingų talentų“, ‒ komentavo V. Ušackas.

Komunikacija išvykusiems „Mes jūsų laukiame“

Išvykusieji iš Lietuvos turi gauti aiškią žinutę, kad jie laukiami. Komunikacijos priemonės turi būti pasirenkamos vadovaujantis geriausia kitų šalių praktika, kaip pavyzdžiui, Airijos įgyvendinta programa „Safe Home Ireland“, kur visa reikalinga informacija išvykusiems būtų suteikiama „vieno langelio“ principu.

Rezidavimo Lietuvoje sąlygų tobulinimas

Daugelyje pasaulio valstybių imigracijos politika užima reikšmingą vietą valstybės vystymosi strategijoje, vis dažniau ją vertinant ir per ekonominę prizmę.

„Aiškios imigracijos politikos suformavimas Lietuvoje leistų atsakyti į svarbius klausimus – kokių asmenų mums trūksta, kiek jų trūksta, kaip juos pritrauksime bei integruosime, kad tokia imigracija ne tik prisidėtų prie valstybės klestėjimo, tačiau ir būtų suderinta su nacionaliniais saugumo interesais. Siekiant tapti konkurencingais pritraukiant užsienio talentus ir kapitalą, būtina sukurti atitinkamai konkurencingos sąlygas “, ‒ teigė migracijos ekspertas Linas Kliukas.

Politinę atsakomybę ir reikiamus resursus turinti institucija

Demografinės padėties problema turi būti iškelta į strateginį vykdomosios valdžios lygmenį. Tam turi būti sukurta speciali institucija, atsakinga už migraciją ir investicijas, ‒ Žmogiškųjų išteklių ir investicijų ministerija.

„Lietuva savo istorijoje turi geros praktikos pavyzdžių, kaip pavyzdžiui, koordinuojant integracijos į Europos Sąjungą procesus, atsakomybė ir resursai buvo sutelkti vienoje institucijoje. Mūsų siūloma nauja žinyba būtų atsakinga už iškeltų demografinių ir investicinių uždavinių įgyvendinimą, horizontalų ir nuolatinį strategijos ir Vyriausybės sprendimų stebėseną. Panašiai kaip Europos reikalų koordinavimo klausimais stojimo į ES proceso metu Vyriausybės vadovas kassavaitiniuose pasitarimuose vadovautų prisiimtų įsipareigojimų stebėsenai“, ‒ sakė V. Ušackas.

Šie penki veiksmai yra sąlyginai nesudėtingai įgyvendinami ir jie leistų sąlyginai greitai pasiekti, kad atvyktų į Lietuvą daugiau žmonių negu išvyktų.

„Žinoma, būtina spręsti ir kitus klausimus, kurie užtikrintų ilgalaikius pozityvius demografijos rezultatus. Užtikrinti orią senatvę, vykdyti nuoseklią šeimos politiką ir padidinti gimstamumą, investuoti į talentus, aukštojo mokslo kokybę ir konkurencingumą, ugdyti piliečių sąmoningumą demografinėms problemoms ir įtraukti juos pačius į problemos sprendimą, įvesti dvigubą pilietybę“, ‒ teigia ekspertai.

5 komentarai

  1. Kai Lietuvoje Žmones laikys už Žmones tai tada Žmones ir sugriš, pradžiai reik išsirinkt Prezidentu Lietuviu tautybes asmeni

  2. Aha realus Kvazimodas tokia debiliska minti suregztu vertos, primatu pateles lygio.
    Beda mano Niko seseli ne prezidentuose, o Lietuva supuvo visu pirma tokiuose kaip tu……….

  3. Aha primatas patele

  4. Liko pensininkai, valdininkai, neįgalieji, pašalpininkai ir t.t…..Kol valdžia bus korumpuota ir nesąžininga žmogui…Tik už emigraciją…

  5. ar lietuvis lietuvoj turi nusipirkti žemės sklypą namuij?

Komentuoti: Liko ! Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.