Svėdasiškiai mokėsi siūti lėles

Asociacija „Svėdasų bendruomenė“ nariai mokėsi floristikos meno subtilybių, „tapė“ paveikslus iš vilnos, veldami šlepetes gilinosi į veltų gaminių atsiradimo ištakas ir jų gamybos technikas, savo rankomis šildė molį lipindami keramikos gaminius, nėrė krepšelius iš virvių, vadovaujami profesionalaus dizainerio kūrė virtuvės tekstilės gaminių seriją.

Pradžių pradžia buvo idėja ugdyti bendruomenės narių verslumo gebėjimus puoselėjant amatų tradicijas, spręsti ekonomines problemas suburiant vietos gyventojus bendrai veiklai. Paprastai tariant rudenį mokomės, žiemą gaminame, o vasarą parduodame mugėse. Nauda keleriopa: mes bendraujame, išmokstame vis ko nors nauja, kuriame, džiaugiamės, dalinamės ir šiek tiek užsidirbame.

Šių metų mokslai – siūtų lėlių gamyba. Kaip vaikiška ir paprasta viskas atrodė iki atėjimo į užsiėmimą… Tekstilinių rankų darbo lėlių kūrėja Aušra Gutauskienė specialiai kūrybinėms dirbtuvėms sukūrė lėlę, kurią mokymų dalyvės turėjo tiesiog „padauginti“. Ši technologija pasirodė esanti viena iš sudėtingesnių. Lėlės gamyba – be galo kruopštus ir nepaprastai laikui imlus kūrybinis darbas. Rezultatas netikėtas – visos pasiūtos lėlės visiškai skirtingos ir kiekviena savaip graži! Pertraukėlių metu diskutavome apie naujai atgyjantį lėlininko amatą, nematomąją jo pusę, apie šio amato perspektyvas ir galimybes.

Labai smagu, kad kartu su brandaus amžiaus bendruomenės narėmis į kūrybines dirbtuves atėjo ir Svėdasų krašto jaunimas. Įvyko neįtikėtinas kartų suartėjimas: vyresniosios mokė jaunesniąsias  siūti paslėptą ar kitokią „gurią“ siūlę bei užmegzti nematomą mazgą, o jaunesniosios pasakojo kur galima įsigyti tekstilės dažų, klijų ar reikmenų. Vyko tikra metamorfozė: medžiagų gabalai virto lėlėmis, skirtingų kartų moterys – draugėmis.

Belieka tik pakviesti Kosto Kubilinsko žodžiais: „Aplankytum, Pamatytum, Kokią lėlę aš turiu…“ į Svėdasuose pasiūtų lėlių fotosesiją.

Asociacijos gautas lėšos iš mugėse parduotų pagamintų lėlių bus panaudos tolimesnėms veikloms, susijusioms su vietos gyventojų gerove ir verslumo skatinimu.

Virginija Valikonytė

 

6 komentarai

  1. Tai gal pagaliau siuvyklą atidarys į kuria žmones dar prieš anuos rinkimus registravo pirmininkas. Rašė, kad nemokančius apmokys. Tai gal bus lėlių fabrikėlis tam rūsį kur įrengė už paramas.

    • da i laikradinyku, da batsiuvi kuntapliam remantuot, kep pre rusa buva…))) Daba neberaikia – nuveini Secendon ar turgan (maciau vaziuodamus kazkadu, didelis aina peklan Svedasys) i nusiperki uzu 2 litus nauji. Ti kam tadu siuvykla, elektrai pleškint?

  2. ale tu matai, gal vel buitinį atidarys. bibliotekoj dyka, tai nars kokia siuveja galas sedėt ir rūbų kam pataisyt, praplatint gi dažnai raikia, kai pavalgom 🙂

  3. Asta Fjellbirkeland

    Mokiausi. Džiaugiuosi viskuo ką išmokau. Pasiuvau nuostabią lėlę. Galite manyti, kad mes privalome daryti kažką. Nieko mes neprivalome, bet darome tai, kam jaučiame poreikį. Ir… ačiū už komentarus. Tiesiog ateikite ir pabandykite kažko pasimokyti, pabendrauti su kitais, išgirsti kitus. Manau tuomet pasaulis pradės keistis.

  4. Mieloji, neužmirškite pasaulis nuolat kaičiasi nepriklausomai nuo kieno nors norų ar įsitikinimų. Tiesiog nusiimkite rožinius akinius ir pamatykite kas aplinkui, šalia tikrosiomis gyvenimo laiko spalvomis keičiama tiek su jumis, tiek ir be jūsų….
    Kam tie pasiteisinimai? 🙂

Komentuoti: A jo jo Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.