Antanas Žvikas 1957 – 2022
Ugniavietė užgeso.
Išblėso pelenai.
O paskutinis mirštančio klajūno žodis
klajoja amžinai.
Šiais poeto Bernardo Brazdžionio žodžiais galima nusakyti ką tik šiandien Anapilin išėjusio Antano Žviko gyvenimą. Pedagogas, istorijos mokytojas, kraštotyrininkas, bibliotekininkas, literatas – toks jo gyvenimo kelias. Tačiau labiausiai visiems į atmintį įstrigo Antano kūrybinė veikla. Visi jį pradėjo atpažinti ir žavėtis Antano poezija apie gimtuosius Anykščius, gamtos grožį, meilę, gyvenimą. Jo kūrybos bagaže – jau keli šimtai eilėraščių. 2021 m. pagaliau pasirodė ir pirmoji poezijos knyga ,,Laiko žingsniai“, kurią džiugiai sutiko nuoširdžios ir lyriškos Antano poezijos mylėtojai. Tačiau netikėtai, likus kelioms dienoms iki Antano gimtadienio, sausio 9 d. jis būtų sutikęs savo 65-mečio jubiliejų, jo paties gyvenimo žingsniai baigėsi. Netrukus amžino poilsio Antanas atguls gimtojoje žemėje, kur liko ryškiai įspaustos jo pėdos. Nuvys jį pažinojusių žmonių atneštos gėlės, sudegs žvakės. Bet niekad neišblės atmintis, nes paleista į pasaulį jo poezija klajos amžinai ir, kaip rašė poetas V. Mačernis: ,,Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą, tas nesutirps mirty…“ Anykščių krašto literatai |
Šviesios kelionės Amžinybėn, mielas Antanai…
Gaila,kad tokie žmonės išeina.Galėjo dar dorai pagyventi.Isėkis Antanai ramybėje.
Didžiulė užuojauta artimiesiems. Na, ner žodžių…. Gaila, labai gaila…
Nuoširdi užuojauta šeimai ,netekus Gerb.Antano.Tegul ilsisi ramybėje!🙏🏻Labai ilgėsimės kūrybos, malonaus žvilgsnio,šilto žodžio ……..🙏🏻
Labai liūdna žinia pasiekė mūsų bendruomenę. Užuojauta artimiesiems.
Užuojauta
Užuojauta artimiesiems.
Užuojauta artimiesiems ir visiems kuriems jis buvo brangus.Įpatingai šiltas ir geras žmogus buvo.
Tegu Dievulis nusprendžia ko mes, verti buvom. Nes buvusių nebūna.