Po trijų dešimtmečių išpildyta svajonė: į Anykščius atvyksta modernistas Antanas Mončys

Šiais metais skulptoriui modernistui Antanui Mončiui (1921–1993) būtų sukakę 100 metų. Gimimo sukaktį visus metus lydės įvairūs renginiai, kurių pradžią žymi Anykščių meno inkubatoriuje-menų studijoje rengiama paroda „Meniniai pasisveikinimai“. Ji skirta ne tik pristatyti menininką anykštėnams, bet ir išpildyti paskutiniais gyvenimo metais puoselėtą jo svajonę aplankyti Anykščius. Kovo 4 d. paroda atidaroma virtualioje erdvėje, o ją apžiūrėti bus galima pasibaigus šalyje įvestam karantinui iki gegužės 2 dienos.

„Antano Mončio kaip įvairiapusio menininko veikla Lietuvoje jau yra žinoma, tačiau ji nėra iki galo suprasta ir ištyrinėta. Parodos koncepciją brėžusiems menotyrininkams nebuvo lengva, nes menininko palikimas gausus, reikėjo peržiūrėti daug kūrinių ir parinkti labai nedidelį rinkinį, kuris būtų vientisas, tačiau atskleistų įvairiapusiškumą tiek žanro, tiek kūrybinės medžiagos prasme“, – pasakoja Antano Mončio namų-muziejaus direktorė, menininko dukterėčia Loreta Turauskaitė.

Labiau žinomas pasaulyje nei gimtinėje

Pristatydami A. Mončį ir jo kūrybą, parodos rengėjai sako, kad bet koks kultūrinis vyksmas tarsi jį grąžina į Lietuvą. Vykstant Antrajam pasauliniam karui, jis, vos 23-ejų metų jaunuolis, buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Ten apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija), o meninį kelią pradėjo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje ir juo nukeliavo iki Paryžiuje (Prancūzija) veikusios baltarusių kilmės skulptoriaus Osipas Zadkinas (Ossip Zadkine, 1890–1967) studijos Didžiosios lūšnos akademijoje.

„Talentingas žemaitis greitai užkariavo meno kritikos ir profesionalų kolegų dėmesį bei pasitikėjimą: bendravo su žinomu meno kritiku, būsimu Gugenheimo muziejaus parodų kuratoriumi Edvardu F. Frai (Edwardu F. Fry), dirbo su Marku Šagalu (Marc Chagall), broliais dvyniais Žanu ir Žoeliu Marteliais (Jan Martel, Jöel Martel), dizaineriu Franciu Turbiliu (Francis Turbil), dalyvavo parodose su XX a. modernizmo klasikais Hansu Arpu (Hans Arp), Žanu Poliu Lorencu (Jean Paul Laurens), Maksu Ernstu (Max Ernst) ir kitais“, – taip A. Mončį pristato menotyrininkas Viktoras Liutkus.

Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios kūrybinės veiklos, A. Mončys surengė daugiau kaip 30 asmeninių parodų, jo kūriniai buvo eksponuojami daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų Prancūzijoje, Monake, San Marine, Belgijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje ir kt. Prancūzijos akademinio meno bendruomenė jį pažino ir kaip skulptūros studijų įkūrėją bei vadovą, vasaros kursų dėstytoją, dailininkų susivienijimo ACTE (Art-Création-Technique-Expression) įkūrėją bei aktyvų dalyvį ir kt.

Nors apie skulptoriaus kūrybą nuolat skelbė radijas „Amerikos balsas“, rašė užsienio lietuvių spauda, Lietuva apie šį iškilų menininką išgirdo tik 1989-aisiais, kai jis po 45 emigracijos metų sulaukė galimybės ir vienintelį kartą apsilankė gimtinėje.

„Tąkart apsilankęs, pamatęs didžiuosius Lietuvos miestus, pajūrį, jis pasakė, kad dar turi svajonę aplankyti Anykščius. Kodėl – tada nepaklausėme, atrodė, kad tai tiesiog natūralu: jis buvo daug girdėjęs, o neabejoju, kad ir susipažinęs su Antano Baranausko „Anykščių šileliu“, labiausiai verčiamu į kitas kalbas ir po pasaulį plačiai pasklidusiu lietuvių literatūros kūriniu. Deja, tąkart aplankyti Anykščių nepavyko, o vėliau tiesiog pritrūko gyvenimo“, – prisimena L. B. Turauskaitė.

Paroda pradeda šimtmečio akcentų programą

A. Mončio svajonės aplankyti Anykščius išpildymu prasideda šiais metais minimo jo gimimo šimtmečio akcentų programa „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio gimimo 100-čiui“, kurios globa patikėta Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui.

Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje atidaromos parodos „Meniniai pasisveikinimai“ branduolį sudaro A. Mončio palikimas – piešiniai ir akvarelės, koliažai, skulptūros, fenomenalios unikalių švilpių ir kaukių formos – iš brandžiojo kūrybos periodo (1969–1988). Specialiai šiai parodai surinktas visą erdvę apgaubiantis labai retai ir visai nerodytų kūrinių rinkinys – tarsi psichologinių būsenų galerija, kurioje kiekvienas turi galimybių rasti save.

L. B. Turauskaitės teigimu, čia bus ir atradimų, ir tikrų premjerų: pavyzdžiui, pirmą kartą eksponuojamas A. Mončio ypatinga gofro technika sukurtas parodos plakatas arba – skulptūra, žinoma kaip paskutinis jo gyvenimo kūrinys.

Parodą rengiantis Antano Mončio namai-muziejus su Anykščių menų inkubatoriumi-meno studija ir kitais partneriais šį A. Mončio gimimo šimtmetį žymintį įvykį palydės ir susitikimais, per kuriuos menininkai „paduos“ ranką, būdami nutolę laike ir erdvėje. Parodos vyksmo metu per nuotolį (o jei keis aplinkybės – ir gyvai) bus galima pasiklausyti A. Mončio nulipdytais švilpiais atliekamos muzikos, susipažinti su filmo apie dailininką eskizu ir susitikti su būriu talentingų asmenybių – atlikėjais DONIU (Donatu Bielkausku) ir Viktoru Rubežu, režisieriumi Linu Mikuta, menotyrininku V. Liutkumi ir kt.

Projekto „Sveikinimai ir pasisveikinimai Antano Mončio 100-iui“ vadovas Bronius Vaitkus kviečia stebėti parodos atidarymą per nuotolį kovo 4 d.  Antano Mončio namų-muziejaus paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau viliasi, kad galbūt netrukus anykštėnams ir miesto svečiams pavyks parodą aplankyti gyvai, o ir surengti susitikimų.

„O tuomet, kai šimtmečio akcentų programos vyksmas iš Anykščių persikels į pajūrį, lauksime visų, pažinusių A. Mončį per jo kūrinius, Palangoje – ten, kur įkurtas jo vardo muziejus“, – pabrėžė jis.

Parengė Ramunė Vaičiulytė

Vienas komentaras

  1. Anykštėnė

    Puiku, lankysim:))

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.