Pirmajai Komunijai teko ruoštis miške

Švenčiame trečiąjį Gavėnios sekmadienį. Vis sparčiau žengiame link Prisikėlimo, bet taip pat ir kryžiaus kančios paminėjimo. Savotišką Golgotos kelią nueina per gyvenimą ne vienas žmogus, o dabarties tikrovėje kančia ir atskirtis  mus lydi dar dažniau. Apie tai, kaip kančia mums gali dovanoti Prisikėlimo pilnatvę ir kaip atpažinti savo pašaukimą, kalbamės su Kauno Eucharistinio j Jėzaus seserų kongregacijos namų vyresniąja sese Gaudenta Viktorija SJ.

-Kokia buvo jūsų tikėjimo kelionė ir kaip atpažinti savo pašaukimą?

-Tikėjimo kelionė prasidėjo gimus tikinčioje šeimoje. Krikštas, pirmosios maldelės ankstyvoje vaikystėje, lankymasis bažnyčioje. Esu laiminga, kad ruoštis Pirmajai Komunijai buvo pakviestas katechetas-pedagogas-tretininkas Stasys Pleškūnas. Vasarai jis atvykdavo iš Kauno ir katekizuodavo parapijos vaikus. Tai buvo labai retas atvejis sovietų persekiojimo laikais.

     Pirmas sakinys, kurį mūsų mokytojas pasakė mūsų susitikimo metu buvo: „Ką mes dabar čia veiksime, tai labai labai geras dalykas“. Tai pasijutau gana tvirtai, nes besimokant buvome išvaryti iš bažnyčios, mokantis namuose, sužinota, kad persekiotojai ruošiasi ateiti ir į namus. Pasiruošimą užbaigėme kaip tikri partizanai miške sėdėdami ant kelmelių. Visada mintyse buvo mokytojo žodis, kad  darome gerą dalyką.

     Didelė parama buvo sąmoningai tikinti Mama, jos pavyzdys ir žodis stiprino ir palaikė bedievybės atakas. Mano katechetas dar kelis metus lydėjo, parūpindamas tuo laiku sunkiai prieinamos religinės literatūros, tačiau nepaliko ramybėje paauglystės vėjai ir visi „tuometiniai padėjėjai“.

Tuo laiku į mano rankas pateko Stasės Jasiūnaitės knyga „Dviejų mergaičių laiškai“, dar mašinraščiu parašyta. Dabar ši knyga išleista 1995 metais „Ardor“ leidykloje. Ši knyga padarė perversmą ir atsivertimą mano sieloje, dienoraštyje įrašiau – „būti kaip Aušra“.

Tada prasidėjo sąmoningo tikėjimo išgyvenimas – kiekvieno sekmadienio Šv. Mišių laukdavau kaip didžiausios šventės. Kai reikėjo rinktis profesinę kryptį, kur labai miela buvo pedagoginė kryptis, bet kartu baiminausi, kad tomis bedievybės sąlygomis galiu prarasti tikėjimo dovaną. Tada pasukau į artimesnę ir ne taip persekiojamą mediciną.

-Kaip manote, kodėl būtent jūs buvo pašaukta tapti sese?

-Čia reikėtų paklausti paties Dievo, nežinau. Nebent kaip Jeremijui Viešpats kalbėjo: „Dar prieš sukurdamas, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau…“ (Jer 1,5). Patį pašaukimą į vienuolinį gyvenimą įvardinu  kaip dovaną, nes pagrindinė mano svajonė buvo gyventi prasmingą gyvenimą, kurį padėjo pailiustruoti mano kelyje sutikti žmonės, kurių niekada neužmiršiu.

     Kai man į  širdį pasibeldė vienuoliško gyvenimo idėja – težinojau tik vienintelį žodį „vienuolynas“. Jeigu Viešpaties klausi, Jis visada veiks nei per anksti, nei per vėlai, o tik tada kada reikia. Pašaukimas man – tai eiti, kitaip negali pasielgti – tai slėpinys, tikrovė ir jokios „mistikos“.

-Sakoma, kad vienuolė yra mergelės Marijos regimas atvaizdas, kodėl mums reikia vienuolių?

-Nekelčiau jau taip aukštai. Vėl norėčiau sugrįžti prie gyvenimo prasmės, prie uždavinio, kurį mums teikia šv. Raštas, pagal Morkaus evangelijoje užrašytą: „Druska-geras dalykas, bet jei druska nustotų sūrumo, kuo ją pasūdysi“. Turėkite savyje druskos.

-Esame Gavėnios laike, atrodo, kad pasaulis supančiotas kančia dėl pandemijos, kaip išgyventi šį laiką viltingai?

-Išgyventi. Tai etapas, laukas, aplinka – kaip bepavadinčiau.  Įeini ir jau išeini kitas. Kiek tu pasikeitei ar naujai pamatei, įvertinai situaciją, didele dalimi priklauso kiek atsivėrei Dievo malonei, kiek norėjai kaip tikintis asmuo įsileisti į savo sielą dieviškąsias dorybes – Tikėjimą, Viltį ir Meilę. Iš maldos į gyvenimą-iš gyvenimo į maldą, kaip mokė šv. Benediktas: „Ora et labora”.

-Sakykite, o kodėl mums reikia tikėjimo?

-Jei tikiu, kad vėjas pučia, čia daugiau negu vėjas. Čia Šventosios Dvasios darbas. Ar dedu pastangas kasdienybės valdose sutikti Dievą, save ir artimą.

Kalbėjosi Simonas Jokubauskas

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.