Per protestus teko bėgti nuo milicijos

Anykštėnas Juozas Ratautas prisiminė 50 metų senumo įvykius, kuriuose jam teko dalyvauti,kai Kaune susidegino Romas Kalanta. Savo prisiminimuose J.Ratautas išdėstė, kaip matė besimėtančias milicininkų kepures, o studentai rodė vienas kitam „bananų“ žymes. Publikuojame J.Ratauto prisiminimus.

Artėjant Romo Kalantos susideginimo 50 – mečiui pravartu prisiminti šią gerokai primirštą, bet svarbią istorinę sukaktį. Man savo akimis teko matyti ir savo esybe patirti įvykius, kurie sunkiai įsivaizduojami tuometiniame sovietiniame pasaulyje.Apie tai, kad Kauno muzikinio teatro sodelyje kažkas susidegino sužinojau paskaitų metu besimokant Akademijos antrame kurse. Pradžioje tai žiniai neteikėme reikšmės ir tik vėliau, pasirodžius daugiau informacijos apie Romo Kalantos tragišką mirtį, pradėjome suprasti šios akcijos prasmę. Pirmomis dienomis kažko reikšmingo nevyko, išskyrus tai, kad susideginimo vietą saugojo milicininkai, o kažkokiu būdu vis tik atsiradusios gėlės tuoj pat dingdavo.

Viskas prasidėjo Romo Kalantos laidojimo dieną, kuomet saugumiečiai karstą su palaikais išsivežė anksčiau, nei buvo skelbta. Velionį atėję palydėti kauniečiai ir radę tuščius namus, būriais pasipylė į Laisvės alėją. O čia prasidėjo audringi protestai prieš valdžią ir įvykiai, kurie sudrebino „darnią“ sovietinę sistemą. Sėdome į 18-tą autobusą ir lėkėme savo akimis pamatyti. Mačiau, kaip „bananais“ buvo vaikomi ir mušami susirinkusieji, kaip žmonės vertė milicijos mašinas ir, iškėlę kumščius, skandavo „ Laisvės, laisvės…“, kaip gatvėje mėtėsi milicininkų kepurės ir kaip iš balkonų ant kareivių galvų krito gėlių vazonai. Antrą po laidotuvių dieną Laisvės alėją jau supo vidaus tarnybos kareiviai raudonais antpečiais su BB raidėmis. Už parankių susikabinę, jie stūmė žmones nuo Soboro link senamiesčio, o iš ten milicija vaikė su „bananais“. Kartu su visais teko ir man bėgti nuo milicininkų ir kareivių. Vakarais bendrabutis ūžė tarsi bičių avilys – vieni pasakojo ką matė, kiti rodė „bananų“ žymes ant nugaros ar sėdmenų…

Šis 1972 metų įvykis, kuomet susidegino jaunuolis, palikęs raštelį („Dėl mano mirties kalta santvarka“), sovietmečiu gyvenusiems žmonėms buvo nepaprastai drąsus, o mums, 20- mečiams studenčiokams, įpratusiems prie sovietinės kasdienybės ir nemačiusiems pasaulio bei įnykusiems į mokslus, tos kelios gegužės dienos darė didelį poveikį mąstyme. Tragiška jauno žmogaus mirtis blaivė protą ir skatino domėtis istorija, kovomis už laisvę. Galbūt, tos dienos buvo Sąjūdžio pradžia, o šių dienų Ukrainos laisvė yra mūsų laisvė.

Juozas Ratautas

28 komentarai

  1. Ir tai įkvėpė tapti šlovingos komunistų partijos nariu. Kaip įdomiai veikia.

  2. Kam, kam, jam patylet reiktu…

  3. Dabar tiesiog madinga pasakoti,kok.ie patriotai buvo tais laikais.Sėdįjai ausis sugladęs ir laukei,kuo tai baigsis

  4. Matomai autorius dabar dirba partinės politikos formuotoju (T.T.) kartu su profesiniu ir politiniu kolega, agronomu etatiniu patarėju. O tuo praeities metu, po studijų akdemijoje, sklandžiai formavo sovietinės valdžios ir jų valdančiosios komunistų partijos ideologijos sklaidą . Verta būtų autoriui pirmiau pripažinti savo gyvenimo tarpsnio klaidas ir darbo pasekmes lojaliai tarnaujant okupacinės valdžios politiniai ideologijai, bei atkreipti dėmesį šiuolaikiniam jaunimui pasirenkant politinių lyderių sekimo atsakomybes ir atpažinti tikrasias vertybes pripažystančius, bei jas saugančius.

  5. Kodėl ne tu?

    Matosi, yra pavydinčių Ratautui … Chi chi

  6. Kai aš mažas buvau :)

    Kai aš mažas buvau,
    Šile ožius kai ganiau.
    Atsisėdęs ant kelmelio,
    Komunistu patapau

    Vos tik bilietą gavau,
    Valdžioj postan įšokau!
    Dabar gerietį vaizduoju:
    Mat nuo milicijos bėgau…

    • Ratautasvbuvo puikus vadovas. Jeigu komentarai pikti, tai vadinasi tas žmogus buvo prastas darbuotojas arba ieško ko ne pamatęs.

      • Ta ar ne ta Ona? :)

        Ponia Ona, jūs gal irgi buvusi komunistė? Rašiusi net ateistinius straipsnelius „Anykštos“ pirmtake? Ne? Tai gal jūs ta Ona Repečkienė (g. 1942 m. vasario 26 d. Pusbačkiuose) – Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
        Jos biografija:
        1961 m. baigė Traupio vidurinę mokyklą, 1974 m. – Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijo chemijos ir biologijos mokytojos kvalifikaciją.
        1961–1962 m. buvo Geliogalių pradinės mokyklos ir Užunvėžių septynmetės mokyklos pavaduojanti mokytoja, 1962–1966 m. – Gečionių septynmetės mokyklos mokytoja, 1966–1967 m. – Kurklių vidurinės mokyklos mokytoja. 1976–1990 m. buvo Skiemonių vidurinės mokyklos mokytoja, 1990–1994 m. – šios mokyklos direktorė. Nuo 1994 m. Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos direktorė.[1]
        Tėvynės sąjungos Anykščių rajono skyriaus narė, TSLKD pirmininko pavaduotoja. 2000–2003 m., 2003–2004 m., 2007 m. ir 2011 m. (atsisakė mandato) Anykščių rajono savivaldybės tarybos narė.[2] 2000–2007 m. mero patarėja.
        Vilnijos draugijos Anykščių skyriaus pirmininkė, rajono chemijos mokytojų metodinio darbo organizatorė. Rajono švietimo tarybos pirmininkė.

        • Visą litaniją… Nesikartok… Jei užmiršai pats sau paskaityk…

          • Na kaip gali užmiršti kiek į Anykščių rajono valdžią per TS LKD partiją prilindo išverstaskūrių komunistų ! Nepamirštamas reiškinys. 🙂

  7. Aš parašiau fb apie įvykius, kuriuose pačiam teko dalyvauti, be aliuzijos į nuopelnus. Jeigu kam dėl savo ribotumo nelabai suprantama ar kitaip atrodo, tai dar kartą paaiškinsiu, jog aštuntajame dešimtmetyje studijų laikais visi buvome susikoncentravę į mokslus, o ne į politinę veiklą. Kita vertus, vykome, dalyvavome ir kai kurie nukentėjo… Vis tik pabrėžiu, kad mano aprašytas įvykis turėjo didžiulę prasmę ir reikšmę. Ar dar bus klausimų?

    • gerb. Tamsta, čia gi viešos žiniaskaliados portalo puslapis, o jūs apie fb dėstote. Vėl galų nesuvedate ir neparašote, kad dėl asmeninės karjeros ir lengvesnio uždarbio rinkotės okupacinės valdžios politinę ideologiją kuri Lietuvą į stagnaciją nuvedė ir daugeliui talentigų žmonių gyvenimus sužlugdė. Ar klystu dėl to?

  8. Kaip čia dabar?

    na jei klausiate, ar dar bus klausimų, tai paklausiu, nors ir nesiruošiau:
    tik į mokslus buvote susikoncentravęs, nedalyvavote nei komjaunuoliškoje fakulteto veikloje, nei profsąjungos, o gal jau tuo metu ir kompartijos nariu buvote?

    • Jau pensionas rašo.

    • Pažadėjau, atsakysiu. Buvau komjaunuoliu, kaip ir visi studentai. Tiktai!
      Albinui paaiškinu, jog atsiminimuose apie R. Kalantos susideginimą parašiau feisbuke. Portalas „Nykščiai“ perspausdino mano straipsnelį. Tai kas čia Jums nesuprantamo?
      Dar kokių klausimų?
      P. s. Nesu partinis, nesu politikas, nesu Valstybės tarnautojas – esu paprastas pilietiškas anykštėnas, kuriam ne tas pats, kas vyksta šalia mūsų. Pagarbiai.

      • ar Tamsta nepastebite, ar nenorite to pastbėti, kad portalas „Nykščiai“ nenurodo pirminio informaijos šaltinio, o publikuoja kaip autorinį Tamstos straipsnį. Taigi, lieka redakcija patikėti. Jūsų paties autorystė nurodoma po straipsniu. Štai čia ir neaišku kas Tamstą skatina tokius straipsnius publikuoti ir kas skatino per praėjusius vietos savivaldos rinkimus savo favoritu laikyti tos politinės organizcijos kandidatą į merus, kurios skyriaus pirmininkas buvęs agronomas, buvęs komunistų parijos narys, buvęsTamstos bendražygis.

        • Kliedesiai. Tik neikite į politiką – ten dundukų pakanka. Geriau eikite dirbti traktorininku ar benzopjūklininku…

  9. Sunku suprasti

    Kokių neadekvatų yra Anykščiuose. O Juozui Ratautui tik sėkmės.

  10. Svarbu mokėti prisitaikyti

    Buvo Tarybinė santvarka – derinosi prisitaikėlis prie jos, atėjo Laisvė – tapo patriotu, ateis ruskis Putka – jam subinę pats pirmas puls laižyti….Ir tai ne jo kaltė, taip sukūrė Dievas kelis prototipus …: – PRISITAKYTI IR IŠLIKTI BET KOKIOMIS SĄLYGOMIS !

Komentuoti: Q Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.