„Niekas man nebeaišku“, – taip pasakė Juozas prieš porą mėnesių atėjęs į biblioteką. Mat prie kavos puodelio uždavė mįslę suvažiavusiai šeimynai: „Vasarą molis – žiemą brolis“, o ta mįslė sunki pasirodė… Tai kaip čia yra su tuo „pečiumi“, kuris duoną kepa? Kiek krosnių kepančių liko kaimuose? Ar yra švenčiama krosnies diena? Kilo skaitytojų klausimai.
Teliko pagalvoti ir niekur negirdėtą „pečiaus“ dieną organizuoti. Kibo į darbą pulkelis skaitytojų. Dalius ir Lina Dapkai apvažiavo kaimus, nufotografavo visus duonkepius, parengė pranešimą. Viltė Sunklodaitė parinko eilėraščių apie duoną. O bendruomenės nariai rengėsi kepinių konkursui: tvarkėsi krosnis, orkaites ir galvojo kokį neregėtą, neskanautą kepinį iškepus. Susidomėjo renginiu Levaniškio, Dabužių, Svirnų bendruomenės, LRT radijas, Anykščių savivaldybės meras Kęstutis Tubis, Kavarsko parapijos klebonas Nerijus Vyšniauskas, Kavarsko seniūnijos seniūnė Šarūnė Kalibataitė ir kitų norinčių netrūko.
Į šventę atėjęs bibliotekos personažas „Barankinas“ pamatė pilnutėlę bendruomenės salę. Smagiai pasveikinęs susirinkusius, Kavarsko parapijos klebonas Nerijus Vyšniauskas, kaip ir visi šventės dalyviai, gavo po žvakę. Pirmoji žvakės liepsnelė su palinkėjimu, perduota klebono, keliavo po visą salę, kol visų dalyvių žvakelės spragsėjo jaukia liepsna, renginio svečiai ir dalyviai kalbėdami džiaugėsi, kad kaimas nėra liūdna, likimo valiai palikta vieta, kad atsiranda įdomių projektų ir švenčių, gerinančių kaimo kultūrinį gyvenimo lygį. Vedančiojo paprašyti sugalvoti po norą visi lengvai užputė žvakes. „Galima manyti, kad daugelis šventės dalyvių norimų darbo rezultatų pasieks žymiai lengviau“ – džiaugėsi kepėjas „Barankinas“.
Deklamuojant eiles apie duoną, šventės dalyviai pasidalino po kaimiškos duonos riekelę ir išklausė smagių pranešimų: „Vasarą molis – žiemą brolis“ ir taip pat stebėjo, kokia yra Šovenių ir Budrių kaimų krosnių inventorizacija. Po šių pranešimų niekas neskubėjo į kepinių konkusą. Pilnoje salėje toliau vyko diskusijos, pasisakymai apie sveiką gyvenseną ir sveiko valgio gaminimą. Meras Kęstutis Tubis apibendrindamas pasisakymus paskelbė gan įdomią išvadą, kad šis renginys yra pati tikriausia motyvacija atkurti, pasistatyti krosnis ir gaminti jose tikrus lietuviškus valgius. Svečias iš LRT Arvydas Urba paminėjo, kad tikras, su savais papročiais, Lietuviškas kaimas dar yra gyvas ir spinduliuojantis šiluma!
Finalinė šventės dalis – kepinių konkursas – nustebino ir mažus, ir suaugusius. Net keturiolika konkursinių darbų buvo išradingi ir autentiški. Ant stalų puikavosi „Storiausias Levaniškio kelmas“ iš kiaulienos grobliukų, o prie šio kelmo augo ir grybai iš kiaušinių ir nuostabios sąmanos iš salotų. Šypsojosi ant stalo „Senis miltenis“, pasirėmęs šluota iš dešrų. Apatinė jo dalis – pyragas su faršu, vidurinioji – aguonų, razinų, medaus pyragas, o galva – pyragas su aguonom ir varške, kepurė iš kiaulienos nugarinės. Matėsi čia iškeptas ir krokodilas, duonelė su briedienos kotletukais, tikri vėdarai, obuolių pyragai, tortai ir dar kiti gardūs skanumynai, kurių visų nebesuminėsi…Telieka džiaugtis dalyvių ir svečių išradingumu ir padėkoti puoselėjant ir neužmirštant Lietuviško kaimo kultūros ir papročių.
Valentinas GUDĖNAS
