Pavasarinės gamtos išdaigos kenkia sodams

Gamtoje ekstremalūs reiškiniai ne naujiena. Tad antradienio naktį sniego paklotės užklota žemė neturėtų nieko stebinti. Lietuvos hidrometeorologijos stebėjimų lentelėje rašoma, kad dar 1962 metais gegužės 28 dieną Vilniaus mieste krito kruša, o ledukų skersmuo buvo 30-50 mm.  Gegužę sniegas krito 1980, 1997, 2007, 2011 ir 2017 metais. 2019 metais pavasaris taip pat nelepino. Per patį obelų ir vaismedžių žydėjimą gegužės mėnesį kai kur prie dirvos paviršiaus buvo beveik -10. Pasak meteorologų, tokių didelių šalnų iki tol niekada nebuvo fiksuota.

Tokia orų kaita tikrai nedžiugina sodininkų. „Nykščiai“ telefonu susisiekė su AB „Ažuožerių sodai“ direktoriumi Jonu Janišiu bei ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“ direktoriumi Juozu Petraičiu ir teiravosi, kokios nuotaikos po snieguotos nakties?

Jonas Janišius: „Mūsų sodai užima 160 ha. Šis sniegas, jei niekas nesikeis, žalos nepridarys. Jeigu, kaip prognozuoja sinoptikai, bus šalna ir jeigu šalna eis ne pažeme, prognozės gali būti liūdnos. Telieka  tikėtis, kad šie metai bus geresni, nei pernykščiai, kada per obelų žydėjimą buvo šalnos virš žemės“.

Juozas Petraitis: „Šis sniegas jokios bėdos nepridarė. Dar jeigu būtų iki – 1 laipsnio šalčio, didelių nuostolių nebūtų. Jei temperatūra kris žemiau ir šalna eis virš žemės paviršiaus, bus blogai. 45 ha plote auga apie 45 000 vaismedžių, turime 2 ha kriaušių, kurios jau intensyviai žydi. Žiedais apsikrovusios vyšnios, trešnės, slyvos ir vasarinės obelys. Žiedus skleidžia ir rudeninės veislės. Nežydi tik pačios vėlyviausios žieminės obelys. Žemdirbiai visada priklauso nuo gamtos, tad belieka laukti ir tikėtis, kad šiais metais šalnos vaismedžiams nepridarys didelės žalos“.

NYKŠČIAI

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.