Paskutinis partizanas atguls Vilniuje

 

Paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, kurio ginkluota kova siejama su Anykščių rajonu, palaikai bus palaidoti sostinės Antakalnio kapinių kvartale.

Tokį sprendimą priėmė laikinoji komisija, sudaryta spręsti klausimus dėl okupacinių režimų metu nužudytų rezistentų ir kitų asmenų palaikų perkėlimo, laidojimo vietų įamžinimo ar pažymėjimo. Partizanas bus laidojamas spalio 26-ąją, su juo bus galima atsisveikinti laidotuvių išvakarėse penktadienį Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje.

1948 m. rudenį A. Kraujelis įstojo į Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrį. Pasirinko Pabaisos slapyvardį, vėliau pasivadino Siaubūnu. 1950 m. rudenį A. Kraujelis perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje. A. Kraujelis-Siaubūnas buvo paskirtas Žėručio partizanų rajono Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

Silpstant partizaniniam karui 1952 m. būryje liko tik du kovotojai – A. Kraujelis-Siaubūnas ir Vladas Petronis-Nemunas. Sovietų saugumas labai stengėsi juos sugauti ir sunaikinti. 1953 m. sovietų saugumas nusamdė artimą A. Kraujelio draugą Edmundą Satkūną, kad šis jį nužudytų. Tačiau pasikėsinimas nepasisekė. Sužeistas A. Kraujelis sugebėjo nušauti E. Satkūną ir pasislėpti. 1954 m. pavasarį paskutinis A. Kraujelio-Siaubūno bendražygis V. Petronis-Nemunas pasidavė sovietų saugumui.

Negalėdami sugauti partizano, okupantai susidorojo su jo šeima – 1951 m. rugsėjo 20 d. į Sibirą buvo ištremta Kraujelių šeima. 1958 m. šeima grįžo į Lietuvą, bet 1960 m. pavasarį ištremta antrą kartą. Iš tremties leista grįžti į Lietuvą tik 1966 m.

1955–1959 m. A. Kraujelis slėptuvę buvo įsirengęs Utenos rajone, Antaninavos (Dubelkos) kaime, Petronių sodyboje. Čia A. Kraujelis susipažino su būsimąja savo žmona Janina Snukiškyte, sodybos šeimininkės dukterėčia. Jaunuolius kunigas sutuokė Smaltiškių miške. 1956 m. gegužės 26 d. Janina pagimdė sūnų Antaną, kuriam buvo suteikta Petronio pavardė.

1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę po krosnimi įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių, kuris už partizanų rėmimą jau buvo atkalėjęs 10 metų. 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, išlupo namo grindis ir aptiko A. Kraujelio slėptuvę. Šeimininkui A. Pinkevičiui saugumiečiai liepė ją atidaryti. A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją, sužeidė šeimininką ir du saugumiečius. A. Kraujelio mesta granata nesprogo. Saugumiečiai apsupo namą. Į saugumiečių raginimus pasiduoti A. Kraujelis atsakė šūviais. Suvokdamas, kad iš apsupto namo pabėgti nepavyks, sužeistas A. Kraujelis-Siaubūnas nusišovė.

A. Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo galutinai identifikuoti šių metų birželį, atlikus genetinius tyrimus. (Genocido centro nuotrauka)

NYKŠČIAI

10 Komentarai

  1. nesupratelis

    tai ar zuvo ar nusisove

  2. Jurgis be kepures

    Nu ka as zinau del to Kraujelio. Viena tik aisku, kad daug lasiniu is kaimieciu ateme, valgyti juk reikejo, ir daug merginu aptarnavo, lytinis potraukis nedingsta net bunkeryje sedint.

  3. Man atrodo butu geriau palaidoti tėviškėje prie artimujų

  4. Nespresk pagal save.

  5. grubiai pazeide LLKS lietuvos laisves kovu sajudzio baudziamaji statusa isigaliojusi 1949 m spalio10 d saudydamas beginklius zmones kurie nevykde jokios prievartos ir isimtinai tik Lietuvius todel galima itarti kad buvo paprasciausias sadistas ar plesikelis ir negalima statyti tarp garbingu TEVYNEIatsidavusiu partizanu

  6. Kad jum komunystai liezuvis nudziutu

  7. Jurgis be kepures

    Lietuviai baudziauninkai nebesodina bulviu, negimdo vaiku, tik partizanu kaulais rupinasi. Pirmiausia reikia lauko tualetus issivalyti.

  8. sakot dydviris

  9. Pagarba legendai, o dabar visokie liberalai komunistai drumscia vandenis. Karas yra karas

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.