Antarktidoje milžiniškas 1270 kvadratinių kilometrų ledkalnis atsiskyrė nuo Branto ledyno, kurioje įsikūrusi Didžiosios Britanijos tyrimų stotis „Halley“. Rusakalbė žiniasklaida lygina ledkalnio plotą su Sankt Peterburgo teritorija (1439 kv. km) arba trimis Lietuvos sostinės Vilniaus teritorijomis (šiek tiek daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų).

Mokslininkai prieš dešimt metų pastebėjo, kad 150 metrų storio ledyne pradėjo plisti dideli įtrūkimai. Vienas įtrūkimų judėjo į šiaurės rytus  iki 1 km per dieną greičiu. Ledkalnis atplyšo, kai vasario 26-osios rytą per kelias valandas plyšys išsiplėtė keliais šimtais metrų. Mokslininkai prognozuoja, kad ledkalnis gali nutolti nuo žemyno arba įstrigti  ant seklumos ir likti arti ledyno. Šį ledo judėjimą mokslininkai vadina natūraliu procesu ir nesieja su klimato kaita.

2017 m. Antarktidos šiaurės vakaruose nuo „Larsen C“ ledo šelfo atsiskyrė vienas didžiausių ledkalnių per visą stebėjimų istoriją – beveik 6 tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto ir trilijono tonų masės. Mokslininkai taip pat nesiejo šio įvykio su visuotiniu atšilimu. Ledkalniui atsiskyrus šelfas prarado dešimtadalį viso ledyno.