Iki rinkimų į Seimą – lygiai trys savaitės. Ta proga visiems 11-kai kandidatų elektroniniu paštu išsiuntėme tą patį klausimą – dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, tautiečiai palieka Lietuvą bei Anykščius ir kaip būdamas parlamentaru Jūs galėtumėte tą situaciją keisti? Pirmieji beveik vienu metu atsakymus atsiuntė Kristupas Augustas Krivickas ir Lukas Pakeltis.
Kristupas Augustas Krivickas
Klausiate kodėl žmonės emigruoja? Nes jie nusivylę, nes jie nebetiki ateitimi, nes Lietuvoje net ir turint darbą neįmanoma pragyventi. Algos ir šiandien vis dar yra mažiausios visoje Europoje. Þmonės net dirbdami per du darbus gauna apgailėtinai mažą algą, kurios nebeužtenka pabrangusiam maistui, komunaliniams, vaistams, nekalbant jau apie normalų pragyvenimą. Lietuvoje algos mažiausios Europoje, o kainos vienos didžiausių. Štai čia ir yra pagrindinis atsakymas kodėl žmonės emigruoja.
Þmonės emigruoja iš reikalo, iš būtinybės, iš nevilties. Mūsų žmonių emigracija šiandien vėl viršija visus rekordus. Iš Lietuvos kasdien išvyksta po kelis šimtus žmonių. Kasdien! Vien per šių metų sausio mėnesį iš Lietuvos oficialiais duomenimis emigravo… 14 000 žmonių! Tai tiek, kiek gyvena Anykščiuose su apylinkėmis. Emigracija pasiekė katastrofišką lygį. Tai jau net ne emigracija. Tai ima labiau panašėti į visuotinę evakuaciją.
Kai paaiškėjo, kad per visus Nepriklausomybės metus dėl emigracijos netekome vieno milijono savo tautiečių, atrodė, kad išvažiavo visi, kas galėjo ir norėjo. Valdžia netgi paskelbė, kad emigracija stabilizavosi. Ir žadėjo, kad tuoj tuoj didžioji emigracijos banga ima mažėti, o išvykę pradės grįžti. Bet kur tau. Praėjusiais metais iš šalies išvyko dar 50 000 žmonių. Tai dukart tiek, kiek gyvena visame Anykščių krašte. O vien per pirmąjį šių metų mėnesį iš Lietuvos gyventi į kitas šalis persikėlė 14 000 žmonių. Tai didžiausias emigruojančių žmonių skaičius per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją. Ir tai jau yra Nacionalinė tragedija.
Pagrindinė ir svarbiausia priežastis dėl kurios žmonės emigruoja yra per maži atlyginimai ir pensijos. Todėl viešai įsipareigoju pats inicijuoti ir palaikyti visų pirma tuos įstatymus, kuriais bus:
skubiai ir reikšmingai didinamas minimalus atlyginimas (kad Lietuvoje darbdaviams būtų draudžiama mokėti įžūliai mažas algas, o net mažiausiai uždirbantys gautų daugiau nei 500 eurų algą);
padidinta vidutinė alga (kad artimiausiu metu pasiektume Estijos lygį – 1 100 eurų);
sumažinti mokesčiai dirbantiesiems, padidinti turtingiesiems (kad jau šiandien savo darbuose dirbantys žmonės mokėtų mažesnius mokesčius ir jiems pragyvenimui realiai liktų daugiau pinigų, o tie, kas uždirba milijonus, – mokėtų ne po 3 procentus mokesčių, o bent jau po 30 procentų);
sukurta kuo daugiau naujų gerai apmokamo darbo vietų (kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų – tuo geriau visiems);
nuolat, reikšmingai ir sąžiningai didinamos pensijos (jeigu ekonomika kyla, valdžios atlyginimai auga – tiek pat privalo augti ir pensijos).
Be to, siūlau į Lietuvą grįžtančius emigrantus vienerius metus atleisti nuo visų mokesčių.
Tai mažiausia, ką privalome padaryti jau šiandien, norėdami sustabdyti mūsų akivaizdoje vykstančią Nacionalinę tragediją – emigraciją. Turime būti sąžiningi savo žmonėms. Turime skirti jiems ne tik dėmesio, pažadų ir kalbų. Turime skirti jiems pinigų! Negali būti taip, kad klesti tik vienas Vilnius ir jame esanti valdžia, o visa likusi Lietuva vargsta, skursta ir emigruoja.
Lukas Pakeltis
Þmonės palieka Anykščius ir Lietuvą, visų pirma, dėl ekonominių priežasčių. Kuomet žmogus neturi darbo ar uždirba nepakankamai, natūraliai ieško alternatyvos – o ją, deja, dažniausiai randa ne Lietuvoje.
Dėl neįgalios valstybės investicijų politikos, ryžtingų sprendimų stokos, baimės mažinti mokesčius darbo vietas kuriantiems, esame patinėje situacijoje ir be drąsių sprendimų situacijos nepakeisime. Seimas privalo kuo skubiau priimti įstatymus, suteikiančius daugiau sprendimo teisių savivaldai: pavyzdžiui, savivaldybės turi turėti galimybę mažinti ar atleisti įmones nuo gyventojų pajamų mokesčio, jei yra kuriamos naujos darbo vietos. Turiu ne vieną ir ne du pasiūlymus, kaip būtų galima pasieki proveržį ekonominiame mūsų krašto gyvenime ir ženkliai sumažinti emigracijos mastus.
Auksė Kontrimienė
Kovai su emigracija reikia kompleksinių priemonių įvairiose šalies gyvenimo srityse. Tai realių darbo vietų steigimas, didesni atlyginimai, veiksminga socialinė apsauga, kokybiškas švietimas, prieinamas būstas, pakankamos žmonių pajamos, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas.
O ką daryti su tais, kurie jau išvažiavo? Þemos kvalifikacijos darbuotojai į Lietuvą grįš tik tokiu atveju, jei niekur kitur neras vietos. Patys emigrantai sako, kad už lietuvišką minimalią algą gali nusipirkti gerokai mažiau nei už airišką, olandišką ar prancūzišką. Kol MMA Lietuvoje bus viena mažiausių Europoje, tol šių žmonių nesusigražinsime.
Aukštos kvalifikacijos Lietuvos piliečiai, turintys gerai apmokamus darbus, tikrai spręs patys. Jų sprendimą grįžti į Lietuvą lems ne tik ekonominės aplinkybės, bet psichologinis mikroklimatas visuomenėje, tikėjimas ir pasitikėjimas valstybės institucijomis, pagarba žmogui ir jo teisėms. Lietuvai reikės labai pasistengti, norint atitikti šiuos reikalavimus ir išvysti į Tėvynę grįžtančius profesionalus.
Didžiausią tikimybę ir potencialą grįžti į Lietuvą turi emigrantų šeimos. Ypač šeimos su vaikais. Pirmiausia, dėl nepatogumų keičiant kultūrinę aplinką. Abejonės dėl vaikų gebėjimo pritapti naujoje šalyje gali paskatinti šeimas grįžti į Lietuvą. Bėda, kad neretai šeimos su vaikais yra inertiškos ir linkusios kęsti ekonominius nepriteklius, galvodamos, kad suteiks didesnes galimybes vaikams.
Jie tikrai mažiau dvejotų, jeigu valstybė užtikrintų realią paramą šeimoms: prieinamą ir kokybišką mokslą, ikimokyklinį ir popamokinį užimtumą. Lengvatos įsigyti pirmąjį būstą, „vaiko pinigai“, nemokamas pradinukų maitinimas ir panašūs konkretaus dėmesio ženklai jaunai šeimai būtų pirmieji žingsniai, kuriantys palankesnę aplinką šeimoms ir galintys gražinti emigrantus.
Kalbant apie jaunimo nedarbo mažinimo sprendimus, kurie galėtų paskatinti jaunus žmones savo gyvenimą, šeimas kurti čia, Lietuvoje, norėčiau paminėti Europos Sąjungos Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios tikslas -užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus turėtų galimybę gauti darbo pasiūlymą, tęstis mokslus arba sulauktų galimybės atlikti realią praktiką įmonėse. Jos įgyvendinimui visose ES valstybėse narėse iš ES 2014-2020 m. biudžeto skiriama 6 mlrd. Eurų. Lietuva dar gali spėti įšokti į važiuojantį traukinį.
Valentinas Šapalas
Iš Lietuvos ir Anykščių žmonės išvyksta dėl aiškių kelių priežasčių: dėl darbo vietų trūkumo, labai mažų atlyginimų, iš kurių sunku išgyventi, ir ypač išlaikyti šeimą (jau nekalbant apie jaunų žmonių įsikūrimą, būsto įsigijimą ir pan.), dėl teisingumo trūkumo, įsišaknijusios ir daugelį metų nenaikinamos korupcijos valstybėje bei per didelio biurokratizmo valstybės valdymo aparate, pvz., kuriant verslą ar tvarkant kitus reikalus valstybės, savivaldybių įstaigose. Nemažą vaidmenį čia vaidina ir atsainus, nedraugiškas, "valdiškas", dažnai paniekinantis požiūris į žmogų tiek valstybės (savivaldybės) įstaigose, tiek privačiame versle.
Dalies verslininkų grobuoniškas požiūris į dirbantįjį, asocialus verslas, nesidalinant su dirbančiaisiais uždirbtu gėriu, o pelno didžiąją dalį pasiimant sau. Þmonės nesijaučia saugūs socialine, teisine prasme, nesijaučia gerbiami ir vertinami. Visa ši puokštė negerovių, klestinti valstybėje jau 25 metus ir stumia žmones iš Lietuvos į kitas šalis. Þinoma, dalis žmonių išvyksta dėl atsakomybės, pilietiškumo trūkumo, nuotykių ir labai lengvo gyvenimo ieškoti, manant, kad kitose šalyse visos gėrybės vos ne iš dangaus krenta. Tokiems dažnai tenka nusivilti.
Didelę įtaką emigracijai daro ir jos skatinimas per žiniasklaidą (to neturėtų būti), nes apie tai yra nuolatos kalbama ir rodomi sėkmingi gyvenimo emigracijoje atvejai, kurių yra ne tiek jau ir daug, ir nieko nerodoma apie nesėkmingus atvejus, o juk tokių yra ir nemažai. Jauniems žmonėms sukuriama iliuzija, kad ten vakaruose vos ne rojus ir ten reikia važiuoti. Gyventi kitų sukurtu gėriu yra lengviau, negu tvarkyti ir kurti savo valstybę, dalyvauti jos valdyme. Savo laiku žmonės nebuvo tinkamai įtraukti į valstybės, savivaldybių valdymą, dalis žmonių nesijaučia savo krašto šeimininkais.
Aukščiau aptariamus klausimus ir problemas būtina spręsti kompleksiškai, pavieniui jų neišspręsi, todėl dirbdamas Seime šiuos klausimus spręsčiau per įstatymų leidybą, siūlydamas naujus įstatymus ir atitinkamų įstatymų pataisas, kurios turi mažinti minimų problemų apimtį šalyje, keisti santykius ir požiūrį į dirbantį žmogų, kurti naujas darbo vietas, skatinti ir plėsti smulkų bei vidutinį verslą, ypač provincijoje.
Edita Tamošiūnaitė
Emigracija Lietuvoje yra viena opiausių problemų. Kaip ją stabdyti? Kaip išlaikyti jaunimą, šeimas regionuose, o šiandien kalbame apie Anykščių ir Panevėžio kraštą, kad jame liktų gyventi ir dirbti anykštėnai bei panevėžiškiai.
Visų pirma reikia gerinti kiekvieno žmogaus , kiekvienos šeimos materialinę gerovę, t.y.:
– 120 eurų kiekvienam vaikui;
– daugiavaikių šeimų rėmimas;
– 5 % PVM būtiniesiems maisto produktams (pieno, mėsos, grūdinimas, kiaušiniams, vaisiams ir daržovėms);
– smulkaus ir vidutinio verslo mokestinės sistemos mažinimas;
– šeimos verslo rėmimas ir skatinimas;
– minimalaus darbo užmokesčio apmokestinimas 1 euro mokesčiu.
Taip pat yra svarbu pasinaudoti kaimo plėtrai skirta ES parama, kuri orientuota į ūkio ir smulkaus verslo kūrimą, į veiklas, skatinančias socialinę įtrauktį ir ekonominę plėtrą regionuose. Pakankamai daug yra investuota į pastatus, daugiafunkcinius centrus, bet svarbu investuoti į žmogiškuosius išteklius, plėsti paslaugas ir veiklas, pvz., ekologinį ūkininkavimą, turizmo paslaugas. Turizmo sritis yra aktuali Anykščiams, turintiems kurortinės teritorijos statusą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos dėka LR Seime turizmo sektoriui sumažintas PVM iki 9 %, šį procentą galima mažinti iki 5, kaip yra ir kaimyninėse ES valstybėse. Plėsdami teikiamų paslaugų įvairovę, skatindami ne tik pažintinį turizmą, bet ir, pvz., konferencinį, didintume tiek darbo vietų kūrimą, skatintume šeimos verslą.
Dar svarbu paminėti, kad kiekvienas iš mūsų nori susilaukti orios senatvės pensijos. Būtina pensiją susieti su VDU ir nuolat indeksuoti.
Tai ką paminėjau, tai yra priemonių paketas, kuri būtina įgyvendinti, kad gėrėtų paprasto žmogaus, šeimos materialinė gerovė, kad žmogus jaustųsi saugus dėl savo ir savo vaikų ateities. Tokiais būdais galima stabdyti emigraciją, pasirinkti gyvenimą savo gimtajame krašte bei pakviesti grįžti šeimas į Lietuvą.
Visoms minėtoms priemonėms įdiegti, siūlau apmokestinti banko aktyvus bei didžiuosius prekybos centrus.
{mosloadposition trade}
