Papildysime: Negali suprasti, kodėl ignoruojama miškininkų bendruomenė

Šiandien „Nykščiai.lt“ per pietus visiems vienuolikai pretendentų į Seimą elektroniniu paštu išsiuntė tą patį klausimą – kaip vertinate urėdijų reformą? Nepraėjus nė valandai, pirmasis atsakymą pateikė Liberalų sąjūdžio kandidatas Lukas Pakeltis.
„Vertinu neigiamai dėl aiškaus tikslo ir pakankamų argumentų nebuvimo. Pasisakau tik už 42-jų urėdijų skaičiaus išbraukimą iš įstatymo bei tolimesnę išsamią diskusiją, siekiant didesnio veiklos efektyvumo. Niekaip negaliu suprasti ir pateisinti, kodėl miškininkų bendruomenė ignoruojama ir praktiškai nedalyvauja jokiose diskusijose.

Siekis bet kokia kaina reformuoti urėdijas išimtinai pagal vieną variantą kelia nemenką susirūpinimą. Šiandien klausimų kur kas daugiau nei atsakymų“, – savo atsakyme parašė L. Pakeltis.
Šiandien prie parlamento rūmų į protesto akciją susirinko miškininkai iš visos Lietuvos ir degino Vėlinių žvakutes. Daug aistrų keliantis Aplinkos ministerijos siūlomas miškų įstatymo pataisų pateikimas atidėtas. Padaryta pertrauka iki kito Seimo posėdžio, kuris vyks ketvirtadienį po pietų.

Auksė Kontrimienė
„Už reformą, bet ne už revoliuciją. Kaip ir mano kolegos Seimo LSDP frakcijoje, aš sutinku, kad miškų sektoriaus pertvarka yra reikalinga. Jau anksčiau buvo paskaičiuota, kad 42 urėdijos yra per daug. Todėl buvo sudaryta mokslininkų, miškininkystės specialistų grupė, kuri išanalizavo situaciją ir pernai pateikė siūlymus.

Remdamiesi moksliniais tyrimais ir išvadomis socialdemokratai Seimo nariai J. Olekas ir R. Sinkevičius Seime užregistravo įstatymo pataisas, pagal kurias urėdijos būtų pertvarkytos taip, kad  kiekvienoje jų būtų ne mažiau 25-30 tūkstančių hektarų ir ne daugiau 60 tūkstančių hektarų miško. Kad urėdijos būtų ekonomiškai rentabilios kirtimų apimtys – ne mažesnės kaip 100 tūkst. kietmetrių per metus. Pagal socialdemokratų siūlymus pertvarkant turėtų išlikti apie 25 urėdijos. Apie tai kalbėjome susitikime su Anykščių rajono miškininkais.

Deja, šiandien Seime mano kolegų projektui nebuvo pritarta. Daugiausiai valstiečių ir konservatorių balsais. 

Nuorodoje puikiai matyti, kaip pasiskirstė balsai pagal Seimo frakcijas: Balsavimo rezultatai (2017-03-16, rytinis posėdis). Prie kiekvienos urėdijos yra įsikūrusios smulkios įmonės, lentpjūvės, kuriose dirba keli šimtai žmonių. Jų likimas centralizuojant urėdijas taptų neaiškus. Vien skelbiant centralizavimo planus šie žmonės vėl skatinami emigruoti. Rajonų ir miestų tarybų nariai, bendruomenės  kelia šį klausimą kaip dar vieną grėsmę gyventojų užimtumui regionuose.

Lietuvos miškų sektoriuje dirba apie 4 tūkstančiai darbuotojų. Urėdijos pertvarkos tema pasisako ir miškininkai. Jie kalba ne tik apie savo darbo vietas, bet ir apie miškų išsaugojimą ateities kartoms, rūpinasi, kad reforma nevirstų miškų išparceliavimu“, – toks buvo A. Kontrimienės atsakymas.
Vakar LRT laidoje „Dėmesio centre“ Aplinkos ministras Kęstutis Navickas guodėsi savo pavaldiniais, miškininkais, kurie ne tik, kad nepalaiko jo kaip ministro, tačiau aktyviai net priešinasi jo vadovavimui. Kad taip ir yra, šiandien buvo pademonstruota prie Seimo – protestavo keli šimtai girininkijų darbuotojų.
Kristupas Augustas Krivickas
„Agresyviai stumdama pagrindines reformas ir ši valdžia vėl akivaizdžiai demonstruoja, kad jai žmonės nesvarbu – svarbiausia pelnas. Pagal tai, kaip šiuo metu vykdomos pagrindinės reformos, tai panašu į norą visą Lietuvą paversti pagal komercijos dėsnius dirbančiu vienu dideliu, iš vieno centro vyriausybėje valdomu UAB-u.

Pirmiausiai vyriausybės vadybininkai sugalvojo "optimizuoti" "Lietuvos paštą". Jiems nė motais žmonių ašaros, problemos, likimai. Naikindami pašto skyrius miesteliuose ir kaimuose, jie ciniškai sako – "čia jums ne pokalbių, psichologo ar socialinė tarnyba. Jūs mums „neapsimokat“. Todėl nors jums ir nepatinka paštus mes uždarysim".
Tą patį jie sako apie mokyklas, apie universitetus, dabar apie urėdijas. Toks jausmas, kad jiems ten valdžioje visa Lietuva, su visais dar likusiais ir ne Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gyvenančiais žmonėmis, "neapsimoka". Remiantis tokia valdžios logika – gal ir savivaldybes panaikinkim? Kam jų tiek daug? Tegu viskam vadovauja viena Super Savivaldybė? Bus pigiau. Man tokia tvarka nepatinka. Ir tokios reformos nepatinka. Jeigu siekiama kuo geriau išnaudoti, išsaugoti ir atkurti visos Lietuvos turtą – miškus, tai kas trukdo dabartinei Vyriausybei, Aplinkos ministerijai griežčiau kontroliuoti Generalinės miškų urėdijos veiklą ir reikalauti iš jų rezultato – pasiekti iškeltus tikslus? Dabartinis valdžios noras sukurti vieną Lietuvos miškų super UAB-ą, man atrodo, pavojingas – Lietuva, jos miškai, gamtos ištekliai, ežerai, žemės, vandenys – nėra vien galimo pelno šaltinis. Jeigu taip žiūrėtume, tai tuomet gal sukurkime vieną ar dar kelis super UAB-us – "Lietuvos valstybinė žemė", kuri užsiims žemės ūkiu ir stengsis išspausti maksimumą iš žemės, "Lietuvos valstybiniai ežerai", kuri tinklais gaudys žuvį ežeruose, "Lietuvos valstybinės žemės gelmės" – gręš naftą, skalūnų dujas, žvyrą, smėlį ir viską ką tik galima kuo daugiau ir brangiau parduoti. Taip, žinote, galime nusivažiuoti ir iki to, kad mus valdys ne renkami politikai o samdomi "Lietuvos direktoriai", kurie žino ir moka geriau, kaip iš Lietuvos sau išspausti didesnį pelną. Grįžtant prie urėdijų – jeigu jau taip reikia galime pakeisti pavadinimą ir "Generalinę miškų urėdiją" pavadinti – "Lietuvos valstybinių miškų urėdija", suformuluokime urėdijoms naujus uždavinius, ambicingesnius tikslus, griežčiau kontroliuokime, galų gale atleiskime netikusius, korumpuotus, pramogoms išlaidaujančius urėdus, rotuokime juos, įveskime kadencijas, bet neatimkime iš Lietuvos regionuose gyvenančių ir dirbančių žmonių galimybės būti ir jaustis reikalingiems, patiems rūpintis savo regiono miškais, būti už juos atsakingais. Nepritariu požiūriui, kad kažkas viename už viską atsakingame Centre visada žino daugiau ir moka geriau. Aš už tai, kad Lietuvos miškai būtų prižiūrimi skaidriai, našiai, naudingai ir atsakingai. Ar tam būtinai reikia panaikinti urėdijas ir įkurti vieną super urėdiją? Baikit. Nemanau…“, – trečias savo atsakymą atsiuntė K. Krivickas.
Šiandien Aplinkos ministerijos pozicija nesikeičia – reforma leistų užtikrinti efektyvesnę urėdijų veiklą ir skaidresnius viešuosius pirkimus. O iš kasmet sutaupytų 13 mln Eur galima būtų pakelti atlyginimus darbuotojams.
Tuo tarpu miškų pramonės atstovai pasigenda tikslesnių skaičiavimų.
Ričardas Sargūnas
„Manau, kad urėdijų reforma yra neparuoštas klausimas. Praeitoje Seimo kadencijoje buvo šis klausimas nagrinėjamas ir tariamasi su miškininkais. Motyvai ir tikslai tos reformos buvo neaiškūs, todėl Seimas nepritarė šiai iniciatyvai.

Dabar matosi, kad valstiečiai užsimojo reformos idėją įgyvendinti, ko pasekoje, galimai, Lietuvos miškus komerciškai tvarkys ir pardavinės vienas ūkio subjektas. Tai reiškia bus eliminuota konkurencija, rinkos dėsniai, bus įkurta dar viena monopolija su naujais žmonėmis. Sakoma, kad girininkai nenukentės. Gal jie ir liks, tačiau jų funkcijos ir galios bus ženkliai apribotos.

400 žmonių bus išmesta į gatvę ar išvaryta į pensiją. Tačiau juk jų visų dėka Lietuvos miškai dabar yra aukštos komercinės kokybės ir gan gerai prižiūrimi.

Ši reforma, jei ji bus vykdoma, tai tik atsižymėjimui apie Vyriausybės nuveiktus darbus. Keista, kad nesitariama su miškininkais bei mokslininkais. Būtų blogai, jei paaiškėtų, kad norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada…“, – teigia R. Sargūnas.
Valentinas Stundys
„Miškai – valstybės turtas. Valdančiųjų siūloma miškų sektoriaus reforma yra panaši į revoliuciją – per gerą pusmetį norima iš esmės reformuoti gerai veikiantį valdymo modelį. Visi ekonominiai rodikliai rodo, kad sistema veikia efektyviai. Stebina, kad siūloma reforma nepagrįsta jokiais aiškiais kriterijais, naudos rodikliais. Stebina ministerijos prieštaringi aiškinimai: tai centralizuos kai kurias administravimo funkcijas (apskaitos, informacinių technologijų ir t.t.), tai sieks, kad 1000 ha tektų tik vienas specialistas (dabar 3,6), o tai reiškia žiaurų specialistų mažinimą. Akivaizdu, kad reformai nepasiruošta, nesitarta su šios srities specialistais – jais iš karto nepasitikima, jie apjuodinami nepagrįstais kaltinimais, – mokslininkais, nevertintas miškų sektoriaus veiklos rezultatyvumas ir vykusių reformų efektyvumas. Suprantama, kai kurie dalykai tvarkytini: tas pačias funkcijas atliekančių specialistų atlyginimai skiriasi 2 kartus, labai skirtingi urėdijų plotai. Tačiau optimizavimas turi vykti pagal aiškius kriterijus, aiškų planą ir palaipsniui, sutarus su miškininkų bendruomene. Džiaugiuosi anądien Anykščių urėdijoje vykusia dalykiška diskusija su darbuotojais – mūsų nuomonės dėl reformos iš esmės panašios. Tikiu, kad Seime sveika logika nugalės“, – tokia konservatoriaus V. Stundžio nuomonė apie vykdoma urėdijų reformą.
{mosloadposition trade}

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.