Naujienos

Ašaras kasdien matanti veterinarė: skaudžią pamoką žmonės išmoksta per vėlai

Karantino metu daugelyje sričių gyvenimas buvo sustojęs. Tačiau tik ne veterinarijos klinikose – čia darbas vyksta visu pajėgumu net ir tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Veterinarų rankose kasdien atsiduria tūkstančiai gyvybių. Dešimtmetį gyvūnus gydanti veterinarė šeimininkų ašaras mato kasdien, tačiau apgailestauja, kad žmonės vis tiek nepasimoko iš skaudžių klaidų ir pernelyg atsainiai žiūri į mylimų augintinių prevenciją nuo mirtino pavojaus.

Anykščiams iš milijonų nenukrito

Skelbiama, kad įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti bei kitoms kelių saugumo priemonėms įrengti susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu šiemet skirta beveik 14,7 mln. eurų. Deja, Anykščiams, iš šios sumos nenubyrėjo, nors daugeliui kurortinių vietovių investicijos skirtos.

Pokalbiu galima nuraminti žmogų – apie savanorystę Jaunimo linijoje

„Jaunimo linija“ – viena ilgiausiai veikiančių Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, įsikūrusių Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje ir kitąmet švęsianti 30 metų jubiliejų. Beveik 300 savanorių visoje Lietuvoje budi prie telefono ragelių, atsakinėja į elektroninius laiškus ir kalbasi internetiniais pokalbiais su tais, kuriems tą minutę sunku ir kurie savo aplinkoje neturi su kuo pasikalbėti atvirai ir nuoširdžiai.

Lauryna Virelytė „Jaunimo linijoje“ savanoriauja jau trejus metus ir dalinasi savo patirtimi, kaip ne tik padeda jauniems žmonėms išgyventi sunkias akimirkas, bet kaip keičiasi pati ir keičia savo aplinką.

Karantino metu vandens suvartojimas neauga

Karantinas niekam ne į „pliusą“. Stoja kai kurių  įmonių darbai, įstaigose budi tik po keletą darbuotojų,  tušti mokyklų ir darželių pastatai. Visi sėdi namuose ir dirba nuotoliniu būdu.  Apie tai, kokiu ritmu karantino metu gyvena UAB „Anykščių vandenys“, ar padidėjo vandens suvartojimas, „Nykščiai“ klausė laikinai direktoriaus pareigas įmonėje einančio Egidijaus Šileikio.

Pagonys ant dubenuotųjų akmenų niekada ugnies nekūreno. Kas tie XXI a. vandalai?

Paveldosaugininkus pastaruoju metu neramina vis pasitaikantys ugnies kūrenimai ant dubenuotųjų akmenų, kurių daugelis yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi jie – mūsų kultūros paveldas, bylojantis apie tose vietose buvusias pagoniškas šventvietes. “Vaizdinys, kad dubenuotieji akmenys yra senovės aukurai, yra klaidingas, bet labai gajus. Akivaizdu, kad kažkur edukacijoje buvo padaryta didžiulė spraga, jog toks vaizdinys įsišaknijo”, – sakė Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus vedėja Donata Armanavičienė. Pasak jos, su tokiais vandalais jau daugelį metų kovoja Gražutės regioninio parko Zarasų rajone darbuotojai. Kiek berašo informuociniuose stenduose, vietinėje spaudoje, feisbuko paskyroje, prašydami nekūrenti ugnies ant Lūžų dubenuotojo akmens, vis randa akmenį apdegintą. Lūžų akmuo stūkso į Kultūros vertybių registrą įrašytoje Lūžų senovės kulto vietoje, Antalieptės apylinkėse. Panašu, kaip taip elgiasi save laikantys senovės baltų tikėjimo tęsėjai. Apmaudu, kad jie nelabai susipažinę su tokių apeigų tradicijomis.