Neįtikėtinai karštos vasaros Lietuvoje – kokią įtaką pasikeitęs klimatas turi gamtos gyventojams?

Rekordiškai karštas šių metų birželis Lietuvoje daug kam sukėlė nepatogumų – dauguma žmonių sunkiai pakelia karštį ir nėra prisitaikę prie tokių oro sąlygų. Karščio bangos nuvilnijo ir kitose Europos šalyse, o klimatologų teigimu, jų ateityje galime sulaukti ir dažniau. Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad atšilę orai turi įtakos ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams bei augalams. Pastariesiems prisitaikymas prie karščio gali tapti nemenku išbandymu.

Senkančios upės ir gaisro pavojus
Vandens pasaulio gyventojams šiemet teko dideli iššūkiai – liepos mėnesio pradžioje Lietuvoje buvo paskelbta hidrologinė sausra. Ji skelbiama, kai vandens lygis yra žemesnis daugiau nei pusėje šalies vandens matavimo stočių. Nustatyta, kad iš 48 tokių šalies stočių, 28-iose vandens lygis buvo žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui. Liepos viduryje jau fiksuota hidrologinės sausros pabaiga, tačiau kaip pažymi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, gausesnio Lietaus vis dar trūksta.

„Kai tvyro toks karštas oras, žemės paviršiuje vyksta intensyvus vandens išgaravimas iš viršutinio sluoksnio. Nepaisant to, kad giliai esantiems gruntiniams vandenims grėsmės nėra, paviršiuje drėgmės trūksta. Taip nuseko ir Šventosios upė Anykščiuose“, – pasakoja Anykščių regioninio parko ekologė Stasė Tylienė.

Jos teigimu, nors didelių pokyčių Anykščiuose nepastebėta, neįprastai karštas birželis turėjo įtakos augalams ir gyvūnams. Be to, sausi, karšti orai sudaro palankias sąlygas plisti ir kilti gaisrams.
„Birželio  mėnesį   Anykščių rajone buvo kilę gaisrų, atviroje vietoje degė žolė ir krūmai“, – primena ekologė.

Pasikeitęs paukščių elgesys

S. Tylienė sako, jog karštis daro įtaką ir monitoringo darbui, nes kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai – mažasis erelis rėksnys, juodasis gandras, šiemet buvo pasyvesni nei įprasta arba visai neaktyvūs.

Į pakitusį paukščių elgesį atkreipia dėmesį ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.
„Štai varnėnai paprastai išskrisdavo į pietus birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, o šiemet, pasak ornitologų, dauguma jų išskrido anksčiau. To priežastis lesalai, o ne pats karštis. Visi gyvūnai juda paskui savo maistą“, – akcentuoja gamtininkas.

Mažiau uodų – mažiau lesalo paukščiams

Specialistai atkreipia dėmesį, jog šiais metais Lietuvoje pastebima mažiau uodų. Nors gamtoje poilsiaujančius žmones tai džiugina, paukščiams tai reiškia mitybos asortimento sumažėjimą.
„Tai nereiškia, kad paukščiai nebeturi kuo maitintis – jie lesa ne tik uodus, bet ir kitus vabzdžius, jų lervas. Vis dėlto akivaizdu, jog paukščių mityba dėl to tapo skurdesnė“, – sako L. Budrys. Jis primena, kad  pagrindinis gandrų maistas yra vabzdžiai, varliagyviai, ropliai, kurių galima rasti drėgnose pievose, tad išdžiūvus pievoms susirasti maisto yra daug sunkiau.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialisto teigimu, paukščių migracija ir perėjimo metas šiemet taip pat tampa sunkiai nustatomi ir suprantami. „Anksčiau buvo galima apibrėžti atskirų paukščių rūšių vietinės migracijos kryptis, perėjimo laiką, o šiemet sunku įžvelgti kokius nors dėsningumus“, – sako L. Budrys.

Dėl įkaitusio vandens kenčia žuvys
Gamtininkai atkreipia dėmesį ir į įšilusį upių bei ežerų vandenį. Šiemet maudynių sezonas atidarytas gerokai anksčiau, tačiau žuvims ir kitiems vandens gyventojams tai nieko gero nežada. L. Budrys aiškina, kad ežerų ar mažesnių upių vandens temperatūrai pakilus iki 25 laipsnių, jame pradeda trūkti deguonies.

„Seklesniuose, dumblėjančiuose ežeruose ima dusti žuvys. Taip yra todėl, kad šviesiuoju paros metu dumbliai gamina deguonį, o naktį patys jį sunaudoja. Be to, šiltame vandenyje deguonis tirpsta lėčiau, nei vėsiame“, – sako gamtininkas. Jis priduria, kad įšilęs vanduo nieko gero nežada ir žvejams – esant aukštai temperatūrai, žuvys tampa pasyvesnės, nenori maitintis, tad ir pagauti jas sunku.

L. Budrio teigimu, karštis sąlygoja ir kitą pavojų – ligų protrūkius. „Pavyzdžiui, ungurius pernai numarindavo jų žiauniniuose lapeliuose įsikūrę parazitai – tuomet žuvys nebeturi kuo kvėpuoti ir žūsta. Tas pats nutiko ir vėžiams – dėl įvairių formų vėžių maro pernai ir šiemet stebimas vėžių kritimas. Šiltame vandenyje ligos plinta greitai“, – sako L. Budrys.

Būtinas žmonių sąmoningumas
L. Budrio teigimu, tokie reiškiniai kaip kelias paskutines vasaras užėjusi kaitra, nenutrūkstantys lietūs 2017-aisiais yra ne kas kita, o klimato kaitos atspindys.
Jam antrina ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Katilius. Jo teigimu, kintantis klimatas turi poveikį  ir augalų sezoniniams ciklams – pumpurų sprogimui, žydėjimui, sėklų barstymui.

„Klimato kaita veikia augalų rūšių geografinį paplitimą, tad jam ir toliau kintant, šiauresnio paplitimo rūšys iš Lietuvos pasitrauktų ir Lietuvos gamta, deja, nuskurstų“, – sako K. Katilius.
Specialistų teigimu, kiekvienas, elgdamasis sąmoningai ir apgalvotai gali prisidėti prie aplinkos kokybės gerinimo – pasodindamas medį, rūšiuodamas atliekas, taupiai naudodamas vandenį, elektrą, kitus resursus.

Užsak. Nr. 2096

Anykščių regioninio parko nuotrauka

Vienas komentaras

  1. Nesimato, kad karšta, liepoj ir dabar dažnai reikia ilgom rankovėm drabužių

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.