Naujas Anykščių menų centro leidinys – dovana bibliotekos skaitytojams

Rugsėjo 29 d. į Anykščių L. ir S. Didžiulių viešąją biblioteką su nauja knyga atskubėjo Anykščių menų centro direktoriaus pavaduotoja Rita Babelienė. Dar spaustuvės UAB „Petro ofsetas“ dažais kvepianti knyga „Anykščiuose – lietuviškasis mūzų kalnas „Laimės žiburys“ greitai džiugins Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus skaitytojus.  

Naujas anykštėnų leidinys pristato ir papildo kilnojamąją  parodą tuo pačiu pavadinimu „Anykščiuose – lietuviškasis mūzų kalnas „Laimės žiburys“. Parodos kuratoriai ir leidinio sudarytojai – Vytautas Balčiūnas ir Dalia Tarandaitė, parodos koordinatoriai – Rita Babelienė ir Tomas Tuskenis.   

Įžanginiame straipsnyje „Anykščių piliakalnis: nuo legendomis apipinto smėliakalnio iki mūzų kalno „Laimės žiburys“ V. Balčiūnas rašo: „2020 metų Lietuvos muziejų kelias, tęsdamas „Tėvynės ieškojimo“ ciklą (2019–2021), skirtą kultūrinių kraštovaizdžių aktualizavimui, šiųmetę programą „Kalnų ir kalvų kultūriniai renginiai“ prasidėjusią liepos 3 d. ant Gedimino kalno sostinėje, užbaigia kultūros mieste – Anykščiuose, pakviesdamas Lietuvos muziejų bendruomenę, anykštėnus ir šio miesto svečius rugsėjo 25 d.  kartu užkopti į Anykščių piliakalnį – lietuviškąjį mūzų kalną Parnasą. <…> Trisdešimtaisiais atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metais surengtas 2020 metų Muziejų kelias kviečia naujai ir aktualiai suvokti, kas esame, ką turime, kaip augame ir stiprėjame kultūros atminties aktualizavimu. Paroda, pirmą kartą eksponuojama Anykščiuose prie Piliakalnio rugsėjo 25 d.  ir jos leidinys skirti  ne tik Muziejų kelio dalyviams. Jūsų rankose esantis leidinys naujai ir aktualiai įprasmina Anykščių kultūrinės tapatybės vieną svarbiausių centrų – Piliakalnį, kuriame gyvena menų mūzos“.  

Piliakalnis, kuris tapo rašytojo Jono  Biliūno kapu, ant kurio šviečia „Laimės žiburys“, buvo Antano Baranausko ir Klemenso Kairio susitikimų vieta. Čia įkvėpimo sėmėsi ne tik poetai, rašytojai, dailininkai ar muzikai, bet, pasak rašytojo Rimanto P. Vanago, piliakalnį mėgo daug paprastų anykštėnų kartų: „Ir žydų vaikai čia nuolat atbėgdavo pažaisti, paspoksoti į toliuose blyksinčius bažnyčios bokštus. Ir Anykščių svečiai. Ant smėlio gūbrių daug kas mėgdavo nusifotografuoti, atšvęsti vardines ar kokią kitą progą…“.

Pratęsdamas R. P. Vanago mintį, rašytojas Valdas Papievis rašo: „Aš neprisimenu, kas mane, pirmoką, vedė prie to kalno, didelio, didelio. Aš neprisimenu, ką aš , vienuoliktokas, vedžiau prie to kalno, mano akyse jau sumažėjusio. Prisimenu tik, kad kasmet rugsėjo pirmąją prie jo ėjome. Ir, kad išleistuvių saulėtekį ant jo pasitikome. Turėdami rankose brandos atestatą“.

Leidinio skaitytojai galės paskaityti net tik anykštėnų  mintis apie visų pamėgtą vietą, bet ir pažvelgti į piliakalnį dailininko Eugenijaus Kulviečio paveiksle, paskaityti Pupų Dėdės (Petro Biržio) sukurtą ketureilį, prisimins rašytojos Bronės Buivydaitės parašytą baladę. Besidomintys piliakalniu ras žinių ir apie paminklo „Laimės žiburys“ projektus ir apie paminklo statybą. Dailininkė Loreta Uzdraitė, kurios iliustracija užbaigiama knyga, prisipažįsta, kad savo iliustracija „Laimės žiburys“ ji norėjo perteikti mintį, kad visos kliūtys, siekiant kilnaus tikslo, nugalimos susitelkus į vienybę ir tikėjimą, kad ši kalva jai simbolizuoja svajonių siekimą bet kokia kaina.

                  Dėkojame knygos sudarytojams už puikų leidinį, parodantį, kad Anykščiuose esantis lietuviškas mūzų kalnas yra fenomenali Lietuvos kultūros vieta.

  Audronė BEREZAUSKIENĖ,   AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja

5 komentarai

  1. Rugsėji spalio 29 diena 😀 – žurnalistai neskaito ką rašo

  2. fantastiškai mielas,puikus,informatyvus,simpatiškas leidinys.Ačiū visiems sukūrusiems suprantamą, paprastą,bet ne prastą leidinį.Visiems anykštėnams vertėtų jį perskaityti.

  3. Anykštėnų tai tikrai niekas nekvietė kopti…

  4. Šiaip jau

    tai visiškas niekalas – nieko naujo, Surinkom, kas žinoma, matyta, skaityta, ir gražiai išleidom, o dar didesnį burbulą…..reklaminį su ,,žymių“ vardų ,,ženklu“. Toks laikas – iš musės dramblius pūsti

  5. Man tai tas leidinys dvelkia provincija ir praeitim. kaip prie ruso leisdavo panašiai

Komentuoti: Na Cancel

El. pašto adresas nebus skelbiamas.