Naujam automobilių mokesčiui gresia tapti eiline rinkliava

Prieš kelias dienas išgirdome naują planą – kad automobilių mokestis bus taikomas tik naujai įvežtiems ar registruotiems automobiliams. Viešojoje erdvėje girdėti ir tai, kad mokestis bus įvestas 2020 m., jis gali siekti 20 eurų per metus, jei automobilis išmeta daugiau nei 130 gramų CO2.

Preliminariai esą gali būti surinkta iki 100 mln. eurų į biudžetą, tačiau kaip bus paskirstytos lėšos, kokiam aplinkosauginiam tikslui skirtos, ar ir kaip prevenciškai veiks aplinkosauginis mokestis, kokios investicijos bus finansuojamos, kokia nauda aplinkai ir visuomenei, kol kas nežinoma. Išeitų, kad bus įgyvendintas pats faktas – automobilių mokestis bus, ir sprendžiant pagal tai, kiek šiandien žinoma, tai bus ne automobilių mokestis, o papildoma automobilių rinkliava už jų registraciją Lietuvoje. Toks mokestis, koks viešinamas, šiek tiek pabrangintų automobilio kainą (20 eurų per metus), padidintų atskirtį tarp automobilių savininkų, bet vargu ar turės įtakos taršių automobilių mažėjimui.

Vadovaujantis tokia ekonomine logika ir šiek tiek šaržuojant, galima pasiūlyti tai pritaikyti ir kitose plačiai aptariamose srityse. Pavyzdžiui, kodėl negalima buvo alkoholio ribojimų nustatyti tik naujai atidaromose parduotuvėse? Tegul žmonės perka seniau atidarytose parduotuvėse, o ne naujose. Taip būtų mažinamas alkoholiu prekiaujančių vietų skaičius. Dar galima uždrausti vartoti alkoholį tik tose lauko kavinėse ir paplūdimiuose, kurios atsidarys naujai, t. y. nuo 2020 m.

Beje, nuo 2014 m. galioja nauja mokesčių už suvartotą geriamąjį vandenį ir tvarkomas nuotekas surinkimo tvarka, o nuo 2016 m. įvestos rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Iš tiesų buvo galima įvesti šiuos mokesčius tik naujai miestuose ir kaimuose įsikuriantiems asmenims, kad mokestį mokėtų ne visi, kurie teršia, o tik naujakuriai. Taip buvo galima nuraminti žmones, dauguma būtų patenkinti ir ramūs.

O jeigu rimtai, ES aplinkosaugos teisės aktuose, kurie turi būti įgyvendinami ir Lietuvoje, be būtinų priemonių įgyvendinimo, akcentuojamas pagrindinis – „teršėjas moka“ – principas. Aplinkosaugos mokesčių viena pagrindinių taisyklių yra ta, kad jie turi būti orientuoti į aiškų tikslą mažinti konkrečią taršą ir veikti prevenciškai, kuomet, mažinant taršą, mažėtų ir mokestinė našta. Be to, aplinkosaugos mokesčiai neveikia atskirai, t. y. be papildomų priemonių, skirtų paskatinti gyventojus pasirinkti mažiau taršų kelią. Kitaip aplinkosauginis mokestis tampa rinkliava, neturinčia jokio aplinkosauginio poveikio, pavyzdžiui, tokiu atveju mums užtektų surinkti sąvartyno mokestį ir neinvestuoti į aukštesnius hierarchijos principus arba rinkti mokestį už nuotekas, išleidžiamas į paviršinius vandens telkinius ir neinvestuoti į nuotekų surinkimą ir išvalymą.

Dalius Krinickas, buvęs Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovas, šiandien – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos ir vandens departamento vyr. patarėjas, laikinai vykdantis departamento direktoriaus funkcijas

2 Komentarai

  1. Nebeturi babkiu tankams?

  2. nauja reketo forma

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.