Kai šiemetinę padangę nušvietė fejerverkų lietus, rašytojui prozininkui, poetui, publicistui, žurnalistui, vertėjui Vygandui Račkaičiui sukako garbus aštuoniasdešimtmečio jubiliejus. Ketvirtadienio pavakarę į Anykščių biblioteką susirinkę literato V. Račkaičio talento gerbėjai atėjo pasveikinti jubiliato, pasidalinti prisiminimais, padėkoti už didžiulį indėlį į literatūros aruodus ir sutikti dar vieną naują prozos knygą „Palauk, žeme“.

Vakaro pradžioje rajono meras Kęstutis Tubis užrišo jubiliatų juostas V. Račkaičiui ir Mildai Telksnytei, kuri jubiliejų atšventė praėjusiais metais, bei įteikė jiems šimtmečio anykštėno ženklus. Tada ekrane pasirodė nuostabūs Aloyzo Janušio filmuoti gamtos vaizdai, o aktorius Leonardas Zelčius skaitė V. Račkaičio prozos tekstus.

Renginį vedusi Judita Skačkauskienė perskaitė kunigo Justo Jasėno sveikinimo laišką ir pakvietė jubiliatą pasidalinti prisiminimais, trumpai apžvelgti penkiasdešimt penkerius metus, pragyventus Anykščiuose. Rašytojas pasakojo, kaip atvyko gyventi į mūsų kraštą, prisipažino, kad serga „nepagydoma“ rašymo liga ir kad labai nemėgsta švęsti jubiliejų, ypač šito – apvalaus ir pilvoto… „Rašau tai, ką diktuoja momentas ir įspūdis“, –  prisipažino V. Račkaitis. Rašytojas dėkojo žmonai Mildai už tekstų redagavimą, o dukrai Skaidrei – už šiltus knygų apipavidalinimus.

Bibliotekos darbuotojai ir meras K. Tubis perskaitė keletą vaizdelių iš naujosios rašytojo knygos, o pats rašytojas perskaitė naujus haiku prozinės poezijos stiliumi parašytus eilėraščius, sakydamas, kad tai tik pirmieji bandymai.

Po ilgoko „pasivaikščiojimo“ po literatūros labirintus, atėjo laikas dovanoms, gėlių puokštėms ir šiltiems sveikinimo žodžiams. Jubiliatą sveikino savivaldybės, bibliotekos, muziejaus atstovai, giminės, kaimynai, literatai. Latavėniškai dėkojo rašytojui „už išaukštintą Latavos kaimą“, Juozas Danilavičius sakė, kad nesvarbu, jog jis lygiai dešimtmečiu vyresnis už jubiliatą, siūlė sulaukti jo metų, tad juokavo, kad „tuomet mes atviriau pasikalbėsime“. Linksma gaidele jubiliatą sveikino kolega rašytojas Rimantas Povilas Vanagas. „Prieš eidamas į šią šventė galvojau, ką čia reiks pasakyti. Tuomet radau prieš dešimtmetį tavo septyniasdešimtmečio jubiliejui parašytus žodžius ir nusprendžiau, kad niekas nepasikeitė, kad jie tiks ir šiam jubiliejui, tai kam man čia galvoti iš naujo“, – skaitydamas dešimties metų senumo sveikinimą, kalbėjo R. P. Vanagas.

Fotografas Alfredas Motiejūnas, dovanodamas jubiliatui didžiulę fotografiją „pabėdavojo“, kad pervertęs visus savo archyvus, nerado nuotraukos, kur jubiliatas būtų vienas, visose nuotraukose dviese su žmona. Tad ir padovanojo „šeimyninę“ nuotrauką.

Intarpuose tarp sveikinimų skambėjo pedagogo, chorvedžio, pianisto Roberto Čapkevičiaus atliekami kūriniai.

Daug gražių žodžių dar buvo išsakyta prie bendro vaišių stalo, daug linksmų kalbų ir palinkėjimų dar buvo…

ŠILELIS