Muzikantai gros Čiurlionį ir už Šimonių girią 

 

Muzikantai toliau stengiasi atkreipti Seimo narių dėmesį į kertamų miškų, tarp jų ir Šimonių girios,  problemą. Lapkričio 28 dieną II Seimo rūmų fojė Lietuvos miškus mylintys muzikantai gross M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“. Šiuo koncertu kultūros visuomenė nori dar kartą atkreipti dėmesį į saugomų teritorijų miškų naikinimą juos iškertant.  Teisinėje valstybėje negali būti  tokių dviprasmybių kaip yra dabar,  kai vienu įstatymu tame pačiame miške yra  saugomos ekosistemos, o kitas įstatymas leidžia jį plynai kirsti.
Orkestre gros žinomi Lietuvos atlikėjai, pažįstami iš svarbiausių koncertų salių. Specialiai į koncertą už Lietuvos miškus atvyksta muzikantai ir iš užsienio: alto virtuozė Jonė Kaliūnaitė atskrenda iš Frankfurto, žymus smuikininkas, pedagogas Martynas Švėgžda von Bekker – iš Hamburgo. Dirigentas – Vytautas Lukočius. Kultūros visuomenės vardu į politikus kreipsis Martynas Švėgžda von Bekker. Kompozitoriaus vaikaitis Rokas Zubovas trumpai papasakos apie mišką M. K. Čiurlionio kūryboje, perskaitys jo laiško ištrauką apie vieną įspūdingiausių kūrinių, simfoninę poemą apie Lietuvos mišką.
Šią savaitę vyksta pasaulinė akcija dėl klimato kaitos, kuomet visame pasaulyje žmonės reikalauja iš savo politinių lyderių pokyčių, kurie padėtų išsaugoti bioįvairovę ir stabilų klimatą Žemėje. Miškai,  klimato kaita ir bioįvairovės nykimas  yra neatsiejamai susiję: miškų  nykimas yra kintančio klimato ir skurstančios bioįvairovės priežastis ir padarinys.  Lietuvos miškai yra mūsų tautos tapatybės pamatas, menininkų  įkvėpimo, gyventojų sveikatos šaltinis.  Brandžių miškų išsaugojimas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuriuos Lietuva gali  jau šiandien padaryti siekdama apsaugoti bendrą mūsų ateitį. Muzikantai išplatino pareiškimą:

“Mes, akcijoje grojantys muzikantai, ir į Girių spiečių susibūrusios Lietuvos  nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai, reikalaujame imtis konkrečių veiksmų susidariusiai situacijai pakeisti. Saugomose teritorijose ūkinę miškininkystę turi keisti miško ekosistemas ir kraštovaizdį sauganti ekologinė miškininkystė, todėl raginame kuo greičiau:

• Nedelsiant peržiūrėti  Miškų įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius miškų naudojimą, ir juose numatyti skubias ir būtinas ilgalaikes priemones, užtikrinančias, jog saugomų teritorijų miškuose būtų saugomos ir atkuriamos miško ekosistemos ir kraštovaizdis. Visuomenė tikisi, jog Lietuvos saugomose teritorijose miškai yra saugomi kaip sudėtinė saugomų teritorijų dalis. Tačiau šiuo metu miškų naudojimo principai iš esmės nesiskiria nuo įprasto ūkinio miško. Reikalaujame, kad saugomose teritorijose miškų kirtimai būtų griežtai ribojami, būtų stabdomi bet kokie kirtimai paukščių perėjimo metu, o miškuose paliekamas pakankamas negyvos medienos kiekis.

• Kol naujos veiksmingos priemonės bus priimtos ir įsigalios, stabdyti pagrindinius kirtimus saugomų teritorijų miškuose. Miškų naudojimas saugomose teritorijose neatitinka visuomenės lūkesčių. Įvykdyti kirtimai turi ilgalaikes pasekmes, todėl būtina užtikrinti laikiną apsaugą, iki kol bus peržiūrėti saugomų teritorijų miškų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai.• Nedelsiant paskelbti moratoriumą miškų kirtimams visose šalies „Natura 2000” teritorijose iki kol bus tinkamai įgyvendinta ES „Buveinių“ direktyva. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo tinkamai įgyvendinti ES „Buveinių” direktyvą (92/43/EEB). Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms, ši direktyva reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimą ir imtis veiksmų užtikrinti adekvačią vertybių apsaugą. Tačiau vykdant ūkinius miškų kirtimus toks vertinimas nėra atliekamas ir galimai naikina ES svarbos saugomas buveines bei naikina saugomų miško ekosistemos rūšims gyvybiškai svarbias teritorijas. Tai vyksta Šimonių, Labanoro, Dainavos giriose, kituose Lietuvos miškų masyvuose.
• Baigti teritorijų planavimo procesus, kurie buvo pradėti bet dabartinio aplinkos ministro be pagrindo nutraukti.  Atnaujinti ir baigti gamtinio rezervato steigimo procesą Punios šile iki šių metų pabaigos.  Lietuva yra miškų kraštas, tačiau iki šiol neturi nė vieno gamtinio rezervato, saugančio miškų masyvą. Saugomų teritorijų tarnybos ekspertų vertinimu, Punios šilas išsiskiria natūralių gamtinių buveinių ir rūšių buveinių koncentracija, kuri parodo ypatingą visos teritorijos vertę. Šios vertybės gali būti apsaugotos tik nevykdant ūkinės veiklos. Siekiant apsaugoti šią vertingą teritoriją būtina atnaujinti ir pabaigti rezervato steigimo procesą.”

Nuotraukoje – viena akcijos organizatorių smuikininkė Barbora Domarkaitė.

Girių spiečius

2 Komentarai

  1. Užpirskiu mišias už iškirstas pušis. Gal kas norit mestis kartu?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.