Muziejaus kalnelyje žvangėjo Antaninių dalgiai

Birželio 13-ąją, trečiadienį,  Rašytojų kalnelyje prie Antano Baranausko klėtelės muziejininkai surengė tradicines Antanines – šienpjovių šventę. Vyrai pjovė šieną, moterys rišo žolynus, buvo pristatyta  Šv. Antano skulptūra, sveikinti varduvininkai ir daug bendrauta.

Nuo Antaninių senajame Lietuvos kaime prasidėdavo šienapjūtė ir guldavo  pirmieji pradalgiai.  Muziejininkai kasmet rengia Antaninių šventę, nes bent trys Antanai labai svarbūs muziejui – A. Baranauskas, A. Vienuolis ir muziejaus direktorius A. Verbickas. Šiemet ši šventė buvo kiek kitokia, įgavusi etnokultūrinį atspalvį.
Apie vasaros šventes ir Antaninių papročius anykštėnams pasakojo  etnologė Gražina Kadžytė, kuri sakė, kad „Aukštaitijoje Lietuvą kūrė Antanai“. Ji pasakojo apie tai, koks svarbus lietuvių sąmonėje šis šventasis ir kaip nuo žemaičių emigrantų JAV turėjo bėgti profesorius Jonas Šliūpas, neatsargiai pasijuokęs iš Šv. Antano.
Susirinkusius sveikino Anykščių rajono meras Kęstutis  Tubis, muziejininkams  padovanojęs medaus ir puodynę pienui.
Prie naujai išdrožtos Šv. Antano skulptūros sveikinti varduvininkai, kurių buvo keturi, vyriausias iš jų sakėsi esąs  „labai jaunas, dar tik 90 metų“ sulaukęs.
Po to G. Kadžytės paraginti,  vyrai palydėti pjauti šieną. Pirmąją pradalgę varė vicemeras Sigutis Obelevičius, pjovė ir meras K. Tubis. Bent dešimt vyrų parodė, kad  Anykščiuose dar yra mokančių valdyti dalgį.   Beje, vyrai buvo pakviesti ateiti į šventę su baltais marškiniais, o  moterys paragintos ateiti su žolynų ryšulėliais ir lauknešėliais bendram suneštinių vaišių stalui. Bet stalo dar reikėjo palaukti, nes  vyrai stojo į ratą  dainuoti šienpjovių dainų su Vyteniu Jankausku („Ugniavijas“), o moterys susibūrė rišti žolynų ir dainuoti su Laurita Peleniūte („Pramočių giesmės“).
Tiesa, su etnografine dalimi šiemet buvo kiek persistengta – ne visi norėjo valandą dainuoti senąsias dainas, be to, vyrų ir moterų atskyrimas irgi nebuvo geriausias sprendimas.
Antaninių šventimas baigėsi bendravimu prie stalo ir atsisveikinimu iki kitų Antaninių.

Linas BITVINSKAS

14 Komentarai

  1. A ko politikai neina upės šienauti? Ten mat kaip pjovė. Renginys gal nieko, tik nuobodokas buvo.

  2. Todėl kad valstiečių valdoma Aplinkos ministerija grasina baisiomis baudomis.

  3. O kur Antaninos, nejaugi Anykščiuose nėra?

  4. Sveikas gyvas.
    Kad gyvas -matau. O kaip sveikas? 😉
    Pasiilgau tavo pasiutiškų idėjų ir nesvietiško gyvybingumo.
    Gyvenu Lietaus laukimu. Kaip gamtoj, taip ir žmonėse- sausrų sausra.
    Gavau iš forumiečių pasiūlymą steigt vietos skyrių. Nežinau, ką daryt. Nepasakiau ne, bet nesakiau ir taip.
    Linkėjimai Tau, mano mielas Bičiuli, kuo širdingiausi… 🙂

  5. Sveika kvietkeli mieliausias.
    Mea culpa, mea culpa…
    Liko dvi savaitės iki atostogų, o batareikės taip nusėdę, taip nusėdę…
    O šiaip esu visai pusėtinas. Dekui už rūpestį.
    Tik kaip tam filme- “utamlionnyj solncem”.
    Visiškai neatsparus karščiams, jie mane pribaiginėja. Labai išvargino.
    Nuo vėsos gali padirengti. O kur nuo karščio padidėt?
    Vienžo…
    O karšta ne tik lauke.
    Kurį laiką susirašinėjau su Algimantuku R. Iš kf.
    Pats pakvietė. Sakau, gerai. Jeigu nori ir reikia net galiu padėti.
    Paklausė keleto patarimų. Išdėsčiau. Patiko.
    Po to paklausė ką aš manau vienu ar kitu klausimu dėl fff veiklos.
    Na, aš pasakiau jog kalbėsiu atvirai, taip kaip manau. Sako klok.
    Surašiau kur pas juos silpnos vietos, kokuas grubias klaidas neretai daro, pasiūliau ką derėtų keisti, kad būtų veikla efektyvesnė. Tiesiai šviesiai.
    Nebeatrašo.
    Gal manė jog būsiu karštas užsimerkęs pritarikas ?
    Nes esu įsitikinęs jog mano patarimai buvo geri.
    Tai va…
    O po to bitinyx apsreiškė ir sutarėm po ilgo laiko arbatos kartu išgerti.
    Susitikom aš arbatos išgėriau, jam alaus pastačiau.
    Sako Arviuką reik padaryt bastilijos pamatų ledlaužiu.
    Nu, sakau jeigu baudžiavinius pamatus padėt ardyti, vansi kodėl gi ne. Šventam reikalui pamaćyt neatsisakysiu nors šiemet mano užimtumo grafikas yra ypač suspaustas.
    Po poros dienelių korių kopinėtojas rašo – ėgi va, siunčiu tau juodraštuką. Užporyt mislijam padkelbt ant Lietuvos. Sako padkaityk, gal ką patarsi tai pašriubuosim kad būtų tikras dinamitas.
    Valio, sakau. Davaj, pakedensiu, pastabas surašysiu paraštėse. Rasi pravers.
    Jo jo sako, labai pravers.
    Vansi gaunu aš tą rankraštį…. Na, tų tezių, tskant.
    Booooooože boženki!
    Vandenų vandenėlis, abstrakcijų abstrakcijos.
    Nu ir surašiau. Kiekvienam sakiniui parašiau semantinę teksto analizę, visas klaidas pirštu išrodžiau.
    Ir pabaigai padariau realistišką raxiumė be vyniojimų į vatas.
    Tet a tet tik tarp mūsų.
    Sakau be niekur nieko neparuošus scenos ir publikos iškart lipt ant rampis būt labai durna.
    Bičo feisas minorinis, masėse neperkamas, plius seni Klaidos prisiminimai bandos tarpe..
    Sakau patikėk tai bus pravalas.
    Siūliau planą kaip derėtų elgtis ir kokio plano bei grafiko laikytis.
    Vienžo, k9unikavimo abėcėlės siūliau neignoruoti.
    Išsiunčiau tą konspkektėlį ir…
    Vakare tyku, naktį tyku.
    Atsikeliu darban- aha, lemputė mirksi, laiškas yra.
    Atsidarau, žiū 5 tą ryto švintant išiūsta.
    Skaitau laiško nuo bitinyko tekstą. :
    ” Žinai ką tau padakysiu- aik tu nax…!
    Vsio.
    Tuo ir baigėsi savaitėlę trukęs bendravimas.
    Ryte saloje pamačiau tezes padkelbtas be jokių pataisymų.
    Žmogus nerafo nei vieno racionalaus žodžio mano patarimuose.
    Žirafas didelis jam matosi toliau.
    Ir ką?
    Ogi viskas dėl ko perspėjau, jog bus blogai, ėmė pildytis nuo pirmos minutės.
    Atrodo lyg pro laiko mašinos rakto skylutę buč žiūrėjęs padtabas rašydams.
    Tokie reikalai.
    ..?
    Čia vaikščiot nepatogu.
    Turiu dėžutę padidaręs. Vardanas pavardanas nelietuviškas.
    O adresas yra tox
    Nueik salon į krantą kur man šiandien pamojai.
    Tada ieškok nicko su skaičiais.
    Tekste bus trys žodžiaiži
    Užsirašyk pirmą.
    Tai adreso pradžia.
    Tada grįk čia ir sužinok kitą dalį.
    Iki.

  6. Užsirašei?
    Na va, kita dalis yra
    ….dok….
    Tada parašyk to žodžio kurį svečiuose naudojame vadindami portalą vardo pirmas tris raides
    Pridėk gale
    ……..u
    Įraityk etą
    o po jos visą gmailo pabaigą.
    Pasidaryk atskirą šmailą/ mailą kokios zosės ar pan. vardu
    Tada ga!ima bus susirašyt niekam netrukdant.
    Jeigu adrese klaidų privelsi, čia susitiksim ir sutvarkysim.
    Kai apsikeisim laiškais, dada pakalbėsim apie Tavo skyriaus reikalą.
    Juk ne čia tam vieta.
    Ikiuks:)

  7. Žinai, dar nebaigiau skaityt tavo komento, bet iškart supratau, kad būsi ten pat- į krienus- pasiųstas.
    Bliamba, poets durnaropių apsiėdęs totaliai. Ir tie du iš A irgi tokie pat pušinėtojai. Tpfu…
    Negalvok, kad nuprotėjau, bet kažkas iš Dangau jiem protelį drumsčia… Nebesuprantu, kas čia daros…
    Hmmm, užsirašiau, ką sakei…
    Laikykis tu ten su tais inteligentais. Pamatysi, vėl pasibels patarimo, kai rūgštu pasidarys…

  8. Kaip ir aišku, kas susidėliojo.
    Klausyk, mano kompas nelabai manęs klauso paskutiniu metu. Turiu kelias dėžutes, bet neįmanoma atsidaryt.
    Stengsiuos apsikuopt.
    Ačiū, kad radai laiko pasisveikint.
    Nujaučiau, kad užkulisiuose pilna įdomybių.
    Jei atvirai, tai nenoriu įsikinkyt į tą chaosą- arimai dideli, dirbt juodai reikia o visi naxaliavai nori kitam ant kupros užlipt.
    Ikiuks. 🙂

  9. Hmmm, vikruolė 🙂 greitai apsisukai.
    Puiku.
    Neskubinu ir neįpareigoju.
    Apsikuopk ir kai rasi brūkštelk.
    Aš irgi laiko neturiu juodai. Ariu.
    Tik tai kad įdomūs darbai tai ir gelbsti, padeda mobilizuoti jėgeles.
    Pas mus sausra juoda. Viskas išdegė. Nutroškę ir pikti strazfai nušlavė ankstyvąsias trešnes.
    Keturi suaugę medžiai po keletą viedrų supersaldžių geltonųjų.
    Net neparagavome. Atskrido šimtai ir per valandą viską nuskalpavo plikai.
    Nu, nieko liko šeši medžiai vidutinio ankstumo raudonų. Nenušalo šiemet, uogų- šakos linksta.
    Nuo pirmadienio skaniai valgėm, mislijom joninėms susiskinsim derlių.
    Vakare grįžtu- tik kotukai . 🙁
    Va taip ir gyvenam…
    Šiandien turguj pirkau cibulių laiškų ir krapų. Mūsų iškepė.
    Kaimynai pavasarį naujų braškių fliancų lysves prisodino- liejo, gelbėjo.
    Ir kas iš to? Tiesiog išvirė lysvėse daigai. Reikės atsodinti rudenį.
    Dabar už lango žaibuoja. Prieš pusvalandį pradėjo lyti.
    Ačiū, kai jau po viskam….
    Vienžo,…
    O dėl bitinyko…
    Panašu, bet atrodo jog jam jau pradeda dašusti ką pridirbo kakta į staktą paskubom durnai trankydamas.
    Tik kad unaravas, neprisipažins.
    Paradoksalu, tačiau tas jo honoras jam nei garbės nei naudos neprideda.

    Ai, bet paplepėsim kai atrašysi į dėžę.
    Iki. Labanaktux:)

  10. Žinai, tavo vietoj visai pelnytai įsižeiščiau. Nenormalu taip elgtis, kai už pagalbą gauni špygą panosėn.
    Bitinykas visados mane ignoruoja komentaruos. Kas jam ten vaidenas, neaišku.
    Keista, kad ne kart yra atėjusi mintis galvon, kad saloj specialiai komentaruos pakeliamas šaršalas. Dęl skaitomumo galbūt…

  11. Nedašus jam niekada. Hobis galvą į sieną daužyt…
    Įsivaizduoju, kai širdį sopa dėl nušvilptų uogų. Juk savas derlius, vaikai laukė…
    Pas mus vyšnių nedaug. Keli vibrasai kabo. Gal paragausim. Pernai iššalo, tai nuskyniau lygiai 5 uogeles.
    Tiesa, kasmet būna į mėlynes panašių uogelių ant aukštų krūmų- tikslaus pavadinimo nė nežinau.
    Žmonės mūsuose deda ant medžių tinklus kur įmanoma, ryškiaspalves liemenes. Kitaip niekaip.
    Paukščiai tiesiog neturi maisto.
    Daržoves nuo išdegimo gelbėja agroplėvelės arba tankios užuolaidos. Nedengsi – neturėsi, nes saulės kaitros neatlaiko augalėliai.
    Beje oficialus adresas dar nenulūžęs, jei pameni kaip vadinuosi, tai sudėliok po 5 pirmas v-o ir p-ės raideles, prikabink etas su gmailais .Gal prireiks kada. Niekada negali žinoti… 😉

  12. Sveikutė.
    Vakar “nulūžau” sėdėdamas, pabudau gal trečią ir tada atsiguliau.
    Vienžo, paskutinius laiškus tik dabar perskaičiau…
    Jau ne pirma jaunystė, tad batareikės trumpiau atlaiko….
    Saloje kiek supratau, viskas plaukia pasroviui. Gaspadoriai neturi nei laiko nei jėgų nei idėjų.
    Bitnyko santykiai su gaspadoriais irgi šiaip sau, plius dar jo charakterėlis. Ūmus.
    Taigi didelių perspektyvų nenusimato. Prirenka kas po ranka pakliūva, paberia pakrantėje ir kvit.
    Vienu metu lankomumas buvo likęs visai simbolinis. Vargo vakarienė….
    Ir ta AJ šumicha nieko rimto. Laikina banga.
    Bitinykas yra stichiškų veiksmų mėgėjas. Užsiveda ir daro. Tartis nemėgsta, nors visada iš pradžių sako jog reikia.
    Jis nusistato kažkokią viziją ir stumia buldozeriu. Arba jam turavoji arba pašiaušia šerį.
    Kol užlipęs ant grėblio dantų neišsimuša, tol kasasi į žemes ir nenusileidžia.
    Pralaimėjęs pyksta, bet savo klaidų prisiminti labai nemėgsta.
    Ką galiu su tokiu kietakakčiu daryti?
    Nelabai ką.
    Kai jis mane pasiuntė, į pigius kerštus nesivėliau.
    Kas iš to?
    Tos jo fix idėjos su AJ man net nereikia daužyti.
    Ta profanacija žlunga tiesiog akyse.
    Nes viskaš labai mėgėjiška. Svaičiojimai nesiskaitant su aplinkybėmis ir sąlygomis.
    Vienok, paskutinis kipišas gerokai nustebino publikos aktyvumu.
    Reiškia, žmonės dar ne visai padėję ant visko. Be abejo, matosi kieno kokie interesai, matosi kur bobikai arba mulkiai.
    Bet mąstančių irgi yra.
    Mane vis toks jurginas šnekina. kelintą kartą.
    Įdomus žmogus, mąsto nešabloniškai, pakasa giliai, greitai pagauna esmę.
    Turbūt matei- siūlo atkurti klubą ir t.t.
    Tiesą sakant kol kas nežinau, ar stagnuojančiame portale yra perspektyvų tai daryti.
    Aš nelabai kur skubu. Darbų turiu sočiai, laiko vis mažiau ir mažiau- į eksperimentus be bent teorinių galimybių padiekti rezultatų, man lysti nebesinori. Nesakau ne, bet ir nesakysiu taip.
    Bus matyt.
    O kol kas laikysiesiu principingos pizicijos- nesivelsiu į neaiškių projektų rėmimus.
    Kalbėsiu nevyniojant į vatas ir nesigailėsiu iliuzijų kūrikų.
    Man dalyvavimas rinkiminiuose cirkuose neaktualus. Nematau tame jokio racionalaus preteksto.
    Taigi laikysiuos seno savo formato- vykdysiu visuomenės derunkelizacijos projektą, stengsiuos inspiruoti žmonėse kritinį mąstymą.
    Adresiuko iššifruoti šiandien esu nekondicijoje.
    Diena buvo intensyvi, tad smegeninė protestuoja prieš bet kokių šaradų sprendimą.
    Gal tiesiog parašyk man ir adresiukas atsiras automatiškai.
    Kai gausi atsakymą su prancūzišku prieskoniu, nebijok, tai nuo manęs bus.
    Vienžo, kai sugalvosi ir rasi laiko, brūkštelk porą žodžių dėl kontakto.
    Gero vakaro. Ikiuks.

  13. Su šventėm, Bičiuli.
    Užmečiau akį salon – kariauji.. Deja, aš tiek energijos neturiu.
    Gyvenam nutautintoj erdvėj, tad meninė vertė ir prasmė tapo itin sudėtingu dalyku.
    Atsprašau, kad dar neatsidariau ką žadėjau.
    Iki… 😉

  14. Labutis, ir Tave su šventėm.
    Nelabai ten ką kariauju. Daugiau pramogauju.
    Su kvailiais kovoti kvaila būtų.
    Bet vietą parodyti nepakenks.
    Kaip sakiau- neįpareigoju skubėti.
    Bendravimas ne darbas.
    Kada turėsi čėso ir ukvatos, tai ir atrašysi.:)
    Grįžtant prie visuotinį klegesį sukėlusio kumelaitės aptarimo,
    niekaip nepaliauju stebėtis Enšteino įžvalgos taiklumu, kai Albertas pasakė jog,
    “Yra tik 2 begaliniai dydžiai- Visata ir žmonių kvailumas. Tiesa, dėl Visatos tai kažkiek dar abejoju”:)
    Vargo vakarienė…
    O šiaip, musyse nuotaikos beveik atostoginės.
    Pjaunu žolę, kiemas atgauna žalią spalvą. Rytoj jeigu nelis, suskinsiu vyšnias. Bus uogienės žiemai.
    Orai neblogi, tai kepsniuką pačirškinu ant šašlykinės. Su šviežio raugimonagurkėliu, mmmm skanu…
    Tai vat valso ritmubir po truputį, po truputį ir atostoģop.
    Sezonas buvo sunkus, tegu jį bala. Organizmas prašosi poilsio.
    Kažkur toli baladotis neketinam. Tai prie vieno ežero, tai prie kito.
    Be šurmulio.
    Noriu tik ramybės.
    Tokie ir reikalai. Beveik jokie.
    Bet smagu.
    Gažaus vakaro.
    Ikiuks:)

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.