„Jei važiuosim pas jus tai kokiai savaitei. Norisi viską pamatyti, bet kad daugiau nieko ir nežinome, išskyrus, kad kraštas garsus savo rašytojais. O take virš medžių dar yra ką veikti?“, – teiravosi svečius savo išpuoselėtoje sodyboje priėmusi paslaugi šeimininkė.

Ką nors atsakyti į tokį klausimą, ne taip jau ir paprasta: vien laivu apiplaukti Rusnės salą su keliais sustojimais, pavyzdžiui, Uostadvaryje ir išsikepti ką nors ant grotelių, pasiplaukioti Kuršių mariose, trunka beveik visą dieną.

Krašte galima būtų turiningai leisti laisvalaikį ištisas savaites.

Laivo, kuris pastatytas 1975 m. ir gali plukdyti 12 poilsiautojų, kapitonas Albertas neleido savo keleiviams nuobodžiauti nė akimirkos. Pagyvenęs vyras sukosi kaip vijurkas – ir visiems stengėsi įtikti. Prasitarus, jog šuo norėtų į krantą arba laikas pietums, pageidavimai buvo vykdomi akimirksniu ir palydimi atitinkamų šmaikščių istorijų ar anekdotiškų situacijų. Pats skubėjo pakapoti malkų, pasemti vandens ir panašiai.

Linksmybės denyje baigėsi, išplaukus į marias. Ponas Albertas nė akimirkai nebepaleido laivo vairo ir liovėsi pokštauti.

„Turi būti garantuotas visu šimtu procentu prieš eidamas ir ne kitaip. Bangavimas visai nedidelis, bet kadangi denyje vaikai, ilgai svarsčiau, kaip elgsimės. Parplauksime tikrai saugiai“, – aiškino vandens purslų aptaškytiems ir į kajutę sulindusiems savo svečiams laivo vadas.

Toks dienos pasiplaukiojimas poilsiautojams atsieis nuo 120 Eur. Tačiau padalinus iš žmonių skaičiaus – kaina nedidelė.

Taisyklingai gramatiškai su keleiviais bendraujantis laivo vadas, paklaustas – o kokia tarme kalba senieji vietos gyventojai, nesutriko – tokių klausimų buvo gavęs ir anksčiau.

“Kiek atsimenu iš vaikystės tai kaimo žmonės kalbėdavo kažkaip maišytai kaip žemaičiai ir suvalkiečiai, kai kurias priebalses tardavo minkštai, panašiai kaip vokiečiai”, – dabar taip šnekančių jau mažai likę.

Buvusių Mažosios Lietuvos gyventojų senuoju „lietuvninkų dialektu“ dabar moka kalbėti vos keli šimtai asmenų, panašiai kaip ir anykštėnų – mokančių vietinę tarmę – beveik nelikę.

Nors iš pažiūros šio Lietuvos regiono žmonės gyvena kiek geriau nei Aukštaitijoje, tačiau išgyventi nėra lengva dėl darbų pramonės sektoriuje stygiaus. Visgi skirtingai nuo daugelio šalies miestų Mažojoje Lietuvoje gyventojų taip sparčiai nemažėja.