Balandžio 24 d. minima pasaulinė meningito diena. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ligos keliamus pavojus ir galimybę išvengti tragiškų meningito padarinių laiku pasiskiepijus. Pernai Lietuvoje užregistruota 40 susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų, o 5 susirgusieji mirė, iš jų – 4 vaikai. Užpernai užregistruotas 81 susirgimas meningokokine infekcija ir 11 mirčių – pusė mirusiųjų buvo vaikai iki 5 metų amžiaus.
Pasiglemžė vieną gyvybę
Meningokokinė infekcija šiais metais jau pasiglemžė vieną gyvybę – Tauragėje susirgo ir mirė neskiepytas 10 mėnesių kūdikis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet užfiksuota 15 meningokokinės infekcijos atvejų, 9 susirgusieji buvo vaikai. Pagal įvairių šalių stebėsenos duomenis, būtent kūdikiams ir vaikams yra didžiausia rizika susirgti šia liga.
Invazinės meningokokinės infekcijos formos 30-60 proc. atvejų sukelia meningitą, o 20-30 proc. atvejų – žaibinį sepsį. Infekcija progresuoja labai greitai, prasidėjusi karščiavimu per 24 valandas gali baigtis mirtimi, o vienam iš penkių pasveikusiųjų gali išsivystyti sunkių liekamųjų reiškinių: protinė negalia, galūnių amputacija, aklumas, inkstų funkcijos sutrikimas ir kt. Vienintelė patikima meningokokinės B tipo infekcijos prevencija yra skiepai.
Vakcina – mokslo pergalė
Meningitą gali sukelti ir virusai, ir bakterijos, bakterinį meningitą daugeliu atvejų sukelia meningokokinė infekcija. Šiais metais Pasaulinę meningito dieną Lietuva mini kur kas geriau pasirengusi – skiepai nuo meningokokinės B tipo infekcijos nuo praėjusių metų liepos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės lėšomis skiepijami kūdikiai gimę 2018 m. gegužės 1 d. ir vėliau. Anksčiau nei Lietuva skiepus kūdikiams nuo meningokokinės B tipo infekcijos finansuoja Jungtinė Karalystė, Airija, Italija, Kanados Kvebeko regionas.
Aurelija Žvirblienė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja ir Medicinos fakulteto profesorė, pasakoja, kad invazinė meningokokinė infekcija sunkiai suvaldoma kitokiais būdais nes yra susijusi su individualiais kiekvieno žmogaus imuniteto ypatumais.
„Nustatyta, kad nemaža dalis žmonių nosiaryklėje nešioja infekciją sukeliančią bakteriją, tačiau vieni taip ir nesuserga, o kitiems liga smogia visa jėga. Ir mokslas neturi atsakymo, nuo ko tai priklauso – galbūt vieni pasigavo agresyvesnę bakteriją, nei kiti, o gal viskas priklauso nuo individualios imuninės sistemos reakcijos. Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos yra svarbus mokslo pasiekimas. Kaip atsakas į vakciną organizme susiformuoja antikūnai, kurie užblokuoja tas bakterijos dalis, kurių pagalba ji prasiskverbia į ląsteles ir įveikia imuninės sistemos barjerus. Vakcina padeda organizmui susikurti apsaugą nuo tokių agresyvių ligos formų kaip meningitas ir žaibinis sepsis“, – aiškina mokslininkė.
„Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos nebėra nauja – šalyse, kur ji įtrauka į nacionalinį imunoprofilaktikos kalendorių prieš kelis metus, jau sukaupti realaus gyvenimo duomenys, patvirtinantys vakcinos veiksmingumą. Tačiau kurta ši vakcina daugiau nei 10 metų, pasitelkiant genomikos ir genų inžinerijos metodus, nes iki tol tradicinių vakcinų kūrimo būdų prieš B tipo meningokokinę infekciją buvo neįmanoma panaudoti. Vakcinos sudėtyje nėra pačios bakterijos, o yra tik atskiri jos komponentai (antigenai), sukeliantys apsauginį imuninį atsaką“, – kalba mokslininkė A. Žvirblienė.
Rizikos grupėje – ne tik kūdikiai
Valstybė pasirūpino apsauga nuo meningokokinės B tipo infekcijos patiems mažiausiems, tačiau į didžiausios rizikos grupę patenka ne tik kūdikiai, bet ir vaikai iki 5 metų amžiaus, o antroje rizikos grupėje yra paaugliai ir jauni suaugę. Galimybė pasiskiepyti nuo meningokokinės B tipo infekcijos savomis lėšomis Lietuvoje atsirado 2014 m. ULAC duomenimis, praėjusiais metais savomis lėšomis pasiskiepijo virš 30 tūkst. žmonių – beveik pusantro karto daugiau nei pernai ir dvigubai daugiau negu užpernai.
Šviesuolė Navašinskienė
