Medžių lajų tako lankytojus kviečia įminti Anykščių šilelio paslaptis

 

Kokių retų augalų galima aptikti Anykščių šilelyje? Kokių gyvūnų ten kadaise buvo galima sutikti? Kokių nepamirštamų gamtos kvapų užuosti? Besilankantieji Medžių lajų take jau gali užsukti į naują lankytojų informaciniame centre veikiančią ekspoziciją ir sužinoti daugybę Anykščių gamtos paslapčių.

Intriga nuo pirmo žvilgsnio
„Ši ekspozicija – tarsi naujas žvilgsnis į Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“, – ką tik turistams atsivėrusį lankytiną objektą pristato Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka. Jis tikisi, kad intriga lankytojus pasitiks vos užsukus į ekspozicijos erdvę. Čia žvilgsnį patrauks iš natūralaus veltinio padirbtais žaliais ir rudais lapais nuklota ekspozicijos siena.
„Kartu su ekspozicijos kūrėjais stengėmės visapusiškai atskleisti Anykščių šilelio grožį. Lankytojas galės daugiau sužinoti apie tai, ko galbūt ir nepastebėtų eidamas Medžių lajų taku – apie augmeniją, gyvūniją, retas rūšis. Negana to, visas šias įdomybes stengėmės papasakoti atsižvelgdami į tai, kaip kažkada labai seniai matė pats A. Baranauskas“, – pasakoja K. Šerepka.
Anykščių regioninio parko direktorius teigia, kad ši ekspozicija buvo sumanyta dar 2010-aisiais, kai pradėti Medžių lajų tako komplekso projektavimo darbai. K. Šerepka įsitikinęs, kad netradiciniais būdais pateikta informacija praplėčia ne tik lankytojų suvokimą apie Anykščių gamtą, bet ir padeda ją išsaugoti.
„Pirmomis dienomis, kai pradėjo veikti Medžių lajų takas, lankytojų srautas buvo sunkiai suvokiamas. Per dieną taku praeidavo daugiau nei 8 tūkst. lankytojų. Įsivaizduokite, jei toks žmonių skaičius eitų mišku, neabejoju, gamta tikrai nukentėtų. Faktas, kad Medžių lajų tako kompleksas, įskaitant naująją ekspoziciją, padeda plėsti žmonių akiratį saugant kraštovaizdį“, – teigia K. Šerepka.

Įdarbins žmogaus pojūčius
Žmogus visada vertina dalykus, į kuriuos jam reikia įdėti pastangų. Tuo įsitikinusi ekspozicijos dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė. Ji atrado daugybę būdų, kaip užšifruoti A. Baranausko „Anykščių šilelio“ turinį ir kviečia ekspozicijos lankytojus pajausti džiaugsmą atrandant ir tyrinėjant Anykščių gamtos paslaptis.
„Nors pati buvau atsakinga už ekspozicijos pateikimą, ne mažiau įdomi dalis man buvo darbas su „Anykščių šilelio“ poema ir turiniu, kurį išties puikiai parengė Anykščių regioninio parko kolektyvas. Ruošdama ekspoziciją atradau įdomių dalykų, kurie ir man pačiai buvo naujiena. Pavyzdžiui, kad visgi ateis laikas, kai Puntuko akmuo sutrūnys arba – kad akmuo, kuris vadinamas Puntuko broliu, yra visai ne jo brolis, o prosenelis“, – prisimena autorė.
Kadangi daugelį žmonių šiandien vilioja išmaniosios technologijos ir inovacijos, visa tai nebuvo pamiršta ir įgyvendinant ekspoziciją. Tiesa, erdvė per maža, kad į ją būtų galima sutalpinti liečiamuosius ekranus, tačiau atrastas kitas ne mažiau įdomus būdas pateikti informaciją – žmogaus pojūčiai.
Taigi, iš pažiūrios, tyli lapų siena smalsiausiems prabils ir dainomis, ir paukščių giesmėmis, jei pataikysite atversti reikiamą medžio lapą, pasklis netgi gamtos kvapai. „Poemoje minimi liepų, ramunėlių, čiobrelių ir pušų sakų kvapai. Savo ruožtu įdiegėme specialias kvapų kapsules, kad šiuos augalus lankytojai galėtų užuosti. Arba – paukščių giesmės, kurių „Anykščių šilelyje“ taip pat daugybė. Kai kurias jų lankytojai galės išgirsti ir netgi palyginti, kiek tiksliai A. Baranauskui pavyko aprašyti“, – pasakoja projekto vadovas Vilius Lunevičius.

Lankytojų srautai – įsibėgėja
Anykščių regioninio parko direkcija neabejoja, kad naujoji ekspozicija patrauks daugybės įvairaus amžiaus gamtos mylėtojų dėmesį. Juk ir lankytojų srautai Medžių lajų take su kiekviena pavasario diena auga. Štai šių metų balandžio mėnesį, K. Šerepkos pasakojimu, lankytojų skaičius beveik siekė 11 tūkst. Manoma, kad prie to daug prisideda ne tik ankstyvas pavasaris ir geri orai, bet ir pačios visuomenės požiūris. Pastebimas vis didesnis žmonių noras ir pastangos turiningai leisti laisvalaikį, skirti daugiau lėšų pažinimui, savęs tobulinimui.
„Kaip žinia, žmonės šiais laikais labiau linkę kurtis miestuose. Ne paslaptis, kad yra vaikų, gyvai nemačiusių, kaip atrodo  višta ar karvė. Į mišką galbūt mažieji ir nueina, tačiau neturi reikiamų žinių, kad galėtų ten ką nors daugiau suprasti. Tikimės, kad ekspozicija leis labiau pažinti savo aplinką, suprasti, kokia turtinga yra mūsų gamta“, – kalba K. Šerepka.
Apžvelgdamas Medžių lajų tako lankytojų statistiką, Anykščių regioninio parko direktorius pastebi, kad šiemet apsilankiusių skaičius jau viršijo 20 tūkst. 2018-aisiais lankytojų užfiksuota beveik 15 tūkst. K. Šerepkos teigimu, turistų skaičiaus kreivė kyla iki rugpjūčio, vėliau, orams vėstant, ir atvykstančiųjų ima mažėti.
Na, o jei Medžių lajų taką lankysite šią gegužę, pasiseks pamatyti pačių ryškiausių gamtos įdomybių. Unikaliausias dalykas „Anykščių šilelyje“ šiuo metu – sprogstantys medžiai ir gamtos spalvos. Žydėti dabar pradeda visa, kas gali, net ir tokios retos čia sutinkamos rūšys kaip vėjalandė šilagėlė. Ir nors jos tikrąją buvimo vietą nuo smalsuolių akių stengiamasi apsaugoti, lankytojams atsivėrusioje ekspozicijoje galėsite ne tik pamatyti reto augalo nuotraukas, bet ir daugiau apie jį sužinoti.

S. Vaitkevičiūtės nuotr.

 

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.